Išveža į Rusiją ir Kiniją
Vyriausybė jau yra pateikusi Seimui teigiamą išvadą dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projekto, kuriuo numatoma Lietuvoje uždrausti kailinių žvėrelių ūkius. Šalyje šiuo metu veikia daugiau kaip 100 kailinių žvėrelių fermų, daugiausia – audinių. Vis daugiau Europos šalių jau uždraudė tokius ūkius, tai yra padariusios ir Latvija su Estija.
„Lietuva yra likusi viena iš nedaugelio valstybių Europoje, toleruojanti kailinių žvėrelių auginimą dėl kailio. Man atrodo, kad gyvename XXI amžiuje, kai kailis lengvai pakeičiamas bet kokiu kitu produktu. Gyvūno žudymas vien dėl prabangos daikto – dėl kailinio audinio – visiškai nebepriimtinas šiais laikais. Tuo labiau, kad daugelis modeliavimo namų atsisako siūti ir modeliuoti iš kailių.
Matome statistiką, kad didžioji dalis kailių iškeliauja į Kiniją ir Rusiją. Todėl ir reikia valingai pasakyti, kad viskas, kad Lietuva yra nebe ta šalis, kurioje gali tokia industrija veikti. Todėl tas įstatymo projektas atsirado, Vyriausybė priėmė pozityvų sprendimą ir ieškome galimybių, kaip tam verslui galų gale Lietuvoje užsidaryti“, – DELFI TV laidoje „Iš esmės“ teigė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas tvirtino, kad uždrausti galima bet kokį verslą, tačiau sprendimai turi būti ir pamatuoti, ir gerai apgalvoti, parengtas tinkamas kompensavimo mechanizmas.
„Europoje tokių šio verslo uždraudimo atvejų yra 19, devynios šalys nusprendė nekompensuoti uždarytų ūkių, bet reikia pastebėti, kad praktiškai visose tose šalyse ūkių ir nebuvo arba jie buvo labai maži. Išskyrus du atvejus – Prancūzija, kur buvo vienos šeimos ūkis ir neskelbiamų derybų būdu buvo susitarta jį uždaryti, ir mūsų kaimynė Latvija, kuri uždarė ūkius ganėtinai grubiuoju būdu ir šiuo metu teisiasi dėl šito proceso.
Lietuva yra didelis žaidėjas – 5-8 proc. pasaulio rinkos. Ir mūsų požiūris labai paprastas – reikia žiūrėti per visuomenės interesą. Gali būti visuomenės interesas, kai tiesiame „Rail Baltic“, kai platinsime kelius dėl karinių tikslų ir visuomenės poreikiams reikės paimti žemę. Tai galima daryti, ir už tai yra kompensuojama. Kailinių žvėrelių fermų uždarymą galima pavadinti visuotiniu moraliniu interesu, kai visuomenė susitaria, kad toks verslas nebetinka. Taip galima, bet reikia įsitikinti, kad tas visuomenės moralinis interesas yra. Ir antras dalykas, kompensacijos turi būti adekvačios, kaip ir toje 10 šalių.
Tiesą sakant, šiai dienai aš nematau to visuomenės moralinio intereso, matau, kad tai yra siauros apimties atstovai, kurie pasitelkę įtaką ir galimybę garsiai šnekėti, spaudžia politikus. Diskusija yra gerai, mes turime diskutuoti, bet turime labai aiškiai suprasti, ar visuomenė nusiteikusi tam žingsniui, ar ji suvokia, kiek tai kainuos, ar yra pasirengusi tai daryti. Pagal europinę praktiką, mūsų ūkių apimtys mokesčių mokėtojams galėtų kainuoti nuo 60 iki 200 mln. eurų, priklausomai kokia metodika pasirenkama. Tik priminsiu, kad mokesčių reforma, kuria ruošiama keliant mokesčius surinkti tuos 200 mln. Tai čia yra rimtas skaičius. Todėl visuomenė ir turi apsispręsti“, – pabrėžė M. Dubnikovas.
Jis akcentavo, kad šis atvejis dėl kailinių žvėrelių fermų uždarymo yra kuriamas precedentas, todėl reikia elgtis atsakingai.
„Aš kalbu apie verslo principo gynimą. Ateisime prie to, kad nepatinka kiaulaičių verslas, uždarome, nepatinka važinėjantys degalais, uždarome. Tai galima toli nueiti, bet jei kuriame precedentą, jis turi būti sutvarkytas tinkamai. Bet kokiu atveju, net jei šis įstatymas būtų priimtas, tai tas vienas milijonas eurų yra absurdiškai maža suma, kuri visiškai netinkama“, – tvirtino M. Dubnikovas.
Pereinamasis laikotarpis – treji metai
Nevyriausybinės organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė replikavo M. Dubnikovui, jog „labai lengva nematyti visuomenės intereso, kai esi ekonomistas, kuris atstovauja tai industrijai“.
„200 mln. eurų suma taip pat yra iš kosmoso srities. Taip jūs sakote, kad verslui turėtų būti kompensuojamas toks pelnas, kokį jie uždirba per 100 metų, tai yra nelogiška, tai sako kiti ekonomistai. Ar yra moralinis interesas uždrausti? Žinoma. Gyvūnai ten visą savo gyvenimą kenčia. Tie gyvūnai kailių fermose yra labiausiai apriboti iš visų gyvūnų, audinės tuose narvuose ir išprotėja, ir viena kitą pradeda ėsti, tai yra taip žiauru“, – emocijų neslėpė G. Vaitkevičiūtė.
M. Dubnikovas pabrėžė, jog kailis yra prekė, kurios kokybė turi būti kaip įmanoma aukštesnė. Anot jo, Lietuvos kailių kokybė užima pirmąją, antrąją vietą pasaulyje, realiai konkuruojama tik su skandinavais, kurie turi geresnį kailinių žvėrelių genofondą.
„Reikia suprasti, kad mes visą gyvenimą eksploatuojame gyvūnus įvairiomis formomis. Kalbu apie tai, kad yra kailis, tai yra drabužis, jis ateina iš kažko. Aš turiu odinius batus, tai čia irgi iš gyvūno išeksploatuotas produktas“, – pavyzdį pateikė ekonomistas.
Tačiau A. Gedvilienė tvirtino, kad toks palyginimas yra netinkamas.
„Oda yra šalutinis produktas, o mes kalbame apie gyvūnus, kurie išskirtinai auginami tik tam, kad iš jų būtų paimtas tik kailis. Batai yra pasiūti iš odos, kuri yra šalutinis produktas, pavyzdžiui, tos pačios kiaulės, kuri auginama dėl maisto. Ir reikėtų nustoti visus gąsdinti, kad mes uždrausime bet kokius gyvūnus bet kur laikyti.
Apsiribokime tik kailinių žvėrelių fermomis, kur jie auginami tik todėl, kad būtų kažkam pakabinami ant kaklo, greičiausiai rusams ar kinams. Iš kailininkų nieko nenorime paimti, tik norime pasakyti, kad jūsų verslas gali trukti iki 2027 metų ir tada auginti to gyvūnėlio jūs nebegalėsite. Kai kurios šalys priėmė tokius gyvūnų gerovės standartus, kad verslininkams nebeapsimokėjo auginti tuose narvuose, nes nebeįmanoma atitikti standartų. Pavyzdžiu, šveicarai taip pasielgė, Vokietija. Mes nenorime eiti tokiu keliu, mes einame kitokiu keliu, neapsimetinėjame, kad galima pasiekti gyvūnų gerovę ir sakome, kad nuo 2027 metų šito verslo nebenorime matyti Lietuvoje. Industrija sako, kad jos nemotyvuoja pasiūlytas išėjimo mechanizmas, nors pereinamasis laikotarpis yra net treji metai. Todėl dar svarstysime įvairius variantus“, – teigė A. Gedvilienė.
Seime – didelis palaikymas
Anot jos, bus svarstoma nustatyti tvarką, kad pasitraukusieji pirmaisiais metais gaus didžiausias kompensacijas, o paskutinieji – mažiausias.
„Ir man atrodo, kad tai pakankamai dosnu, nes pagal skaičius, kuriuos turime iš VMI, apie tai, kiek žmonių dirba, kiek ūkių gyvybingų, apie mokamus atlyginimus, sumokamus mokesčius ir tai, kad didesnę dalį mokesčių susigrąžina, nes produkciją eksportuoja, tai mes matome, kad nėra ko taip brangiai išpirkti. 2021 metais industrijoje dirbo 577 žmonės, vidutinė alga ant popieriaus buvo 1169 eurai.
Vadinasi, mes nekalbame apie kažkokį progresyvų verslą, kuriantį didelę pridėtinę vertę. Ir dar ištyrinėta, kad aplink kiekvieną fermą yra potencialių darbdavių, kur tie žmonės galėtų važiuoti ir dirbti. Svarbu tai, kokią pridėtinę vertę kuria, svarbu tai, kad kalbame apie etinius dalykus, svarbu tai, kad Europa jau nuėjusi ta kryptimi ir tai, kad mes dar turime tą verslą, tai yra mūsų gėda“, – konstatavo A. Gedvilienė.
Anot M. Dubnikovo, esminis dalykas, dėl kurio reikia susitarti, ar verslas turi vertę ar neturi, jei turi vertę, tai turi būti kompensacija.
„Nei aš, nei Gedvilienė neturi turto vertinimo licencijos, tai mes negalime pasakyti, kokia to turto vertė. Vienintelis atvejis, kai buvo uždaromi ūkiai, tai buvo žiūrima į konkrečius ūkius. Yra ūkiai, kurie suinvestavę milijonus eurų, tai reiškia, kad jų verslo vertė yra daug didesnė. Mes turime pavyzdžių, kur per 10 metų vidutinis pajamų srautas yra 2 mln. eurų, tai tokio verslo vertė yra ne vienas milijonas eurų. O pereinamasis laikotarpis trys ar penki metai, tai nesvarbu, jei turiu legalų verslą, jei jį ketina kažkas uždaryti, tai kai gausiu savo pinigus, tai eisiu verstis kuo nors kitu. Tai yra turtas ir nesvarbu kurioje formoje“, – aiškino M. Dubnikovas.
G. Vaitkevičiūtė priminė, jog kailinių žvėrelių augintojų atstovai prieš kelerius metus kreipėsi į Seimo Kaimo reikalų komitetą ir paprašė skirti 5 mln. eurų, kad būtų galima išgyventi.
„Ir komitetas paskyrė 5 mln. eurų. Kol mes šitą verslą turėsime, tol mes jį ir turėsime remti, tai klausimas, ar mokesčių mokėtojai nori, kad jų pinigai būtų kišami ten, kur kankinami gyvūnai. Seimo nariai per įstatymo projekto pateikimą 78 už balsavo fermų draudimą, devyni balsavo prieš. Jei kažkas turi mandatą kalbėti už žmones, tai matome, kad Seimo nariai galbūt atitinka visuomenės pažiūras“, – aiškino G. Vaitkevičiūtė.
Kainą nuo euro pakėlė iki trijų
M. Dubnikovas tik dar kartą akcentavo, kad jei verslas yra uždraudžiamas, tai reikia tinkamai kompensuoti.
„Kalbame apie tai, kad 100 verslų buvo, liko 38 ūkai. Bus siūloma atsitraukti nuo to milijono, be reikalo įvardijome sumą. Mes siūlysime kitą sistemą, kad pirmieji besitraukiantys gauna didžiausias išmokas, paskutinieji – mažiausias. Tai priklausys nuo tos industrijos, kiek jie turės gyvūnų tuo metu.
Verslai, kurie norėtų trauktis, iki vasario turi informuoti, kad į biudžetą būtų galima įdėti pinigus. Galvojama, kad tiems, kurie traukiasi pirmieji, už vieną gyvūną skirti 3 eurus, iki šiol buvo vienas euras. Galimybių dar galima ieškoti, bet tai neturi būti kažkokie apdovanojimai išeinantiems. Tą gyvūną verslininkas dar ir realizuos. Bet čia toks papildomas išėjimo kompensavimas“, – teigė A. Gedvilienė.
M. Dubnikovas teigė, kad toks siūlymas nėra teisingas, nes įprasta praktika tokia, kad neskaičiuojami konkretūs ūkio gyvūnai, o skaičiuojamos veislinės patelės, kurios ir turi didžiausią vertę.
„Tas gyvūnas, kuris užauginamas ir po metų parduodamas jo kailis, jis turi daug mažesnė vertę. Patelės, kurios išlaiko genofondą, kuris Lietuvoje pakankamai geras, pagal tai skaičiuojamos kompensacijos. Analogija – Europos šalys. Viena veislinė patelė Europoje buvo įvertinta nuo 200 iki 500 eurų.
Manau, kad šitame projekte nėra padaryta poveikio aplinkai studija. Reiškia, mes nežinome tikrojo poveikio, antras dalykas – paimkite, pasamdykite ne ekonomistą, o turto vertintoją, kuris per vieną parą galės pasakyti preliminarią bet kurio ūkio vertę, ir turėsite visus skaičius, ir galėsite pateikti. Ir tada jau bus ginčas, nes vieni sutiks, kiti ne. Taip nebus, kad XXI amžiuje paėmėme kirviu ir nukirtome“, – tvirtino M. Dubnikovas.
Tačiau A. Gedvilienė tikino, kad dabartiniai valdžios siūlymai yra normali derybinė pozicija.
Paklausta, kada galima tikėtis realių sprendimų ir konkrečių veiksmų, jog kailinių žvėrelių ūkiai Lietuvoje bus uždrausti, A. Gedvilienė teigė, kad po klausimo apsvarstymo Seimo Aplinkos apsaugos komitete, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projektas persikels į Seimo posėdžių salę.
„Jei jam bus pritarta, tai tada imsime pertrauką ir kreipsimės į Europos Komisiją notifikacijos. Manau, kad rudens sesijoje galėsime priimti galutinį sprendimą“, – planavo A. Gedvilienė.
