Atšauktas skrydis apkartino lietuvių kelionę: teigia, kad kompensacijos nepriklausys

Vakare atšauktas skrydis sujaukė lietuvių grupės planus iš Rygos pasiekti Sakartvelo miestą Batumį. 26 žmonės dabar mėgina aplinkkeliais vykti į Juodosios jūros kurortą – vieni per Taliną, kiti – per Stambulą. Žmones labiausiai papiktino oro linijų reakcija, tačiau bendrovė tikina, kad padėjo keleiviams kuo galėjo.

Rimgaudas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) kreipėsi į „Delfi“ po antradienį vėlai vakare atšaukto skrydžio, po kurio esą kilo sumaištis ir virtinė nepatogumų.

„Turėjome skristi su „airBaltic“ 23.20 val. į Batumį. Atvykus į oro uostą keli iš mūsų buvo užregistruoti, kitiems besiregistruojant, nieko nepaaiškinus atšaukė skrydį. Visų pirma pasakė, kad Batumyje škvalas. Mes pasitikrinome, kad oro sąlygos yra geros ir po to sakė, kad atšaukė ir tiek“, – pasakojimą pradeda Rimgaudas.

Jis sako, kad iki 1.30 val. nakties keleiviai pralaukė oro uoste Rygoje, tuomet buvo nukreipti į viešbutį.

„Atvažiavus į viešbutį paaiškėjo, kad pusei grupės nėra vietų. Pusė grupės kambarius kitame viešbutyje gavome praktiškai 4–4.30 val. ryto.

Mūsų grupę išskaidė, penkiems liepė savarankiškai su taksi vykti į Taliną, nes atseit nėra kitų skrydžių, o likusius 21 su turkų linijomis ir su „airBaltic“ – į Stambulą“, – sako pašnekovas.

Anot jo, penki nuvykusieji į Taliną turės skristi į Sakartvelo Kutaisį ir tik tuomet į Batumį. Nedaug geriau ir vykstantiems į Stambulą: ten reikės laukti penkias valandas ir geriausiu atveju 22.30 val. bus pasiektas Batumis.

„airBaltic“ – absoliučiai jokios komunikacijos ir jokios pagalbos 26-iems žmonėms, turime liūdną situaciją. Išvis jokios komunikacijos. Atšauktas skrydis ir viskas. Net buteliuko vandens niekas negavome (…), jau apie maistą jokios kalbos nėra. Visi nusikalę, pavargę, nervingi“, – sako Rimgaudas.

Oro linijos teigia, kad rūpinosi keleiviais

Rygos tarptautinio oro uosto informacija rodo, kad tai buvo vienintelis antradienį atšauktas pakilimas. „airBaltic“ atstovas Augusts Zilberts komentavo, kad skrydis atšauktas dėl oro.

„Patvirtiname, kad „airBaltic“ skrydis BT720 iš Rygos į Batumį gegužės 23 dieną buvo atšauktas dėl nepalankių oro sąlygų. Aerodromo prognozė (TAF) rodė pavėjo (tailwind) sąlygas, viršijančias orlaivio ribas ir keliančias pavojų išvykstant. „airBaltic“ aukščiausias prioritetas yra saugumas ir mes visuomet įvertiname galimas rizikas.

Apgailestaujame dėl kilusių nepatogumų ir atkakliai dirbame, kad suteiktume paveiktiems keleiviams alternatyvias galimybes bei pagalbą keičiant kelionių planus“, – sakė A. Zilberts.

Jis teigė, jog bendrovė supranta susidariusią nemalonią situaciją, tačiau pasistengė padėti keleiviams.

„Mūsų skambučių centro darbuotojai ir oro uosto personalas padėjo paveiktiems keleiviams vakar ir šiandien, suteikdami alternatyvias skrydžio opcijas, maisto ir viešbučių vaučerius.

Siekiame toliau užtikrinti, kad keleiviai sulauktų reikiamos pagalbos. Jeigu jiems reikėtų papildomos pagalbos, kviečiame susisiekti su mūsų skambučių centru“, – sako atstovas.

Pasiteiravus, ar yra numatomos kompensacijos, jis teigė, kad tokiais atvejais – ne.

„Skrydžių atšaukimai dėl nepalankių oro sąlygų traktuojami kaip ypatingosios aplinkybės, nepriklausančios nuo oro linijų valios. Todėl kompensacijos tokiais atvejais nenumatytos. Tačiau „airBaltic“ įprastai padeda paveiktiems keleiviams, suteikdama maisto ir viešbučių vaučerius“, – komentavo A. Zilberts.

Kelionę organizuoti padėjo turizmo agentūra „West Express“, tačiau Rimgaudas sako, kad šiuo atveju ji kaip nors pagelbėti negali.

„Komunikuojame su „West Express“, su jais viskas gerai, bet ką jie gali pagelbėti? Rašykite pretenziją, kai grįšite, ir tiek žinių“, – sako vyras.

Jis teigia, kad vėliau ketina reikalauti kompensacijos iš oro linijų: „būtiniausiai, vienareikšmiškai“, sako jis.

Europos Sąjungos (ES) svetainėje, dažniausiai užduodamų klausimų (DUK) skiltyje, atsakoma į klausimą, ar keleivis gali pretenduoti į kompensaciją dėl atšauktų arba atidėtų skrydžių.

„Kompensacijos už atšauktą arba atidėtą skrydį negausite tuo atveju, jei skrydis buvo atšauktas arba atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, pavyzdžiui, dėl prastų oro sąlygų.

Net jei neturėsite teisės į kompensaciją, jei skrydis buvo atšauktas arba atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, oro transporto bendrovė vis tiek turi jums padėti (grąžinti pinigus arba pasiūlyti vykti kitu maršrutu) ir jumis pasirūpinti (pasiūlyti maisto ir (arba) jus apgyvendinti), kol laukiate kitos transporto priemonės“, – rašoma ES interneto puslapyje.

Papildyta gegužės 25 d.:

Teisininkas: meteorologinės sąlygos savaime nereiškia ypatingų aplinkybių

Kelionių advokatas Edmundas Rusinas savo ruožtu pabrėžia, kad ne pačios meteorologinės sąlygos yra ypatingos aplinkybės, o ypatingas aplinkybes gali suponuoti nepalankios meteorologinės sąlygos.

„Kitaip tariant, meteorologinės sąlygos pačios savaime yra tik vienas iš indikatorių, galinčių lemti ypatingų aplinkybių susiformavimą.

Oro vežėjų, kaip ypatingų aplinkybių egzistavimą pagrindžianti išvada apie meteorologines sąlygas, dažnai nėra pakankama įvykį pripažinti ypatingomis aplinkybėmis“, – aiškina advokatas „Delfi“ atsiųstame komentare.

Jis priduria, kad meteorologinės sąlygos gali turėti įtakos ypatingų aplinkybių susiformavimui tik tuomet, jei jų pobūdis skiriasi nuo įprastų ir numatomų oro eismo procesų. Pavyzdžiui, netikėtai prasidėjo nenumatyta audra, kurios kilimo nebuvo galimybės numatyti iš anksto.

„Europos Sąjungos teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant klausimą dėl vėjo įtakos skrydžiui, konkrečiu atveju, vėjui pučiančiam orlaivio skridimo kryptimi, turi būti įrodyta, jog atsiradęs vėjas nukrypo nuo įprastos, kasdienės orlaivių skrydžių praktikos.

Įrodinėjimo pareiga tenka oro vežėjui. Oro vežėjui pagrindus meteorologinių sąlygų ypatingumą, kompensacija dėl skrydžio atšaukimo ar atidėjimo nėra mokama, neįrodžius, turi būti mokama“, – teigia teisininkas.