Vadino didžiausia klaida
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad šiuo metu fiksuoti būsto paskolų palūkanų gyventojams neapsimoka.
„ECB dar nepabaigė palūkanų didinimo ciklo. Palūkanos, tikriausiai, dar bus pakeltos vieną arba du kartus, priklausomai nuo naujų infliacijos rodiklių.
Tad jei šiais metais žmogus nuspręstų fiksuoti palūkanas 5 metams, jis užfiksuotų palūkanas praktiškai ties jų piku, kas reikštų, kad penkerius metus žmogus turės mokėti labai aukštas palūkanas už savo paskolą, kas, automatiškai, ribos žmogaus finansinius rodiklius, perkamąją galią ir kitų prekių ir paslaugų vartojimą“, – sakė jis.
Kaip pabrėžė, tokiu atveju bankams būtų permokama.
„Mano prognozė tokia, kad ECB nemažins bazinių palūkanų iki vėlyvo rudens, manau, kad spalis arba lapkritis bus tas laikas, kai ECB pradės mažinti palūkanas, tačiau dėl recesijos tai gali nutikti ir kitais metais.
Bet kokiu atveju, šių metų pabaiga arba kitų pradžia, sausis, jau bus tas laikas, kai palūkanos bus mažinamos. Ilgalaikis palūkanų vidurkis euro zonoje siektų 2,2-2,5 proc. Tai reiškia, kad jos bus pastebimai mažesnės nei dabar, todėl dabar fiksuoti, mano subjektyvia nuomone, neapsimoka“, – teigė jis.
Bendrai, kaip teigė LB pasiūlymui jis pritariantis, tačiau gyventojams reikia skaičiuotis ir sprendimų nepriiminėti aklai.
„Reikia juos pagirti, nes Lietuvoje daugiau nei 80 proc. visų naujų paskolų praėjusiais metais buvo išduota už kintamas palūkanas ir mes esame tarp lyderių Europoje.
Žiūrint į tolimą ateitį, ruošiantis kitam kartui, kai euro zonoje pakils infliacija, be abejo, sprendimas fiksuoti palūkanas yra labai logiškas, tik šiuo metu žiūrint į realią situaciją dabar jų fiksuoti neapsimoka, nes kuo toliau mes gauname naujus rodiklius iš euro zonos, tuo labiau aiškėja, kad situacija prastėja žaibišku greičiu, o tai suponuoja, kad ECB pradės mažinti palūkanų normas, nes turėsime recesiją“, – prognozavo ekonomistas.
Jis aiškino, kad jei pats šiuo metu imtų paskolą banke, jis palūkanų nefiksuotų.
„Eičiau priešingu keliu – rinkčiausi kintamas palūkanas su mintimi, kad man reikia pakentėti pusę metų ir tada nuo kitų metų man palūkanų našta mažėtų“, – teigė jis.
Buvo kitos nuomonės
Ekonomistas Algirdas Bartkus tikino manantis priešingai.
„Kada palūkanos žemos, visi bėga pasiimti kreditą su kintančiomis palūkanomis, nes tuo metu tada kreditas labai pigus. Tačiau labai naivu galvoti, kad 20 metų palūkanos bus žemos.
Čia jau tuo metu turėjo būti aiškinama, kad ECB nulines palūkanas taikys neilgai, o ateis laikas, kai jis pasibaigs.
LB siūlymas yra ganėtinai racionalus, tik čia reikėtų skaičiuoti. Visgi, mano nuomone, dabar niekas nesudarinės fiksuotų palūkanų sutarčių su šia aukšta norma, nors aš tai kaip tik tai rekomenduočiau“, – teigė jis ir prognozavo, kad viena iš priežasčių yra tai, jog ECB, anot jo, dar greitai tikrai nesustos didinti palūkanų normų.
„Su kintamomis palūkanomis dabar iš viso susidaro daugiau nei 5 proc. – jos labai aukštos, o fiksuotos palūkanos galėtų būti apie 3 proc.
Logiška, kad tu jaustumeisi nuskriaustas, kada palūkanos smuktelės, bet jausiesi saugus, kada jos pakils iki 5 proc., o tu mokėsi 3 proc.
Manau, kad, galiausiai, viskas išsilygintų ir būtų viduriukas“, – teigė ekonomistas ir sakė, kad, galiausiai, fiksuotų palūkanų pasirinkimas leistų įnešti aiškumo į namų ūkių finansų planavimą ilguoju periodu, o įmokos nešokinėtų šimtais eurų.
„Tu jaustumeisi stabilus ir saugus bei galėtum užtikrintai planuotis savo ateitį“, – svarstė jis.
A. Bartkus juokavo, kas pats lošimų nemėgsta, todėl jei dabar tektų imti būsto paskolą, rinktųsi fiksuotas palūkanas.
„Jos būtų užfiksuotos aukštesniame lygyje, bet priimčiau šį variantą“, – sakė ekonomistas.
LB su sprendimu pavėlavo
„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tikino mananti, kad LB klausimo ėmėsi per vėlai.
„Paskolų ėmėjams būtų buvę daug geriau, jei klausimas dėl fiksuotų palūkanų būtų buvęs iškeltas ne dabar, o kai palūkanos buvo neigiamos ir nulinės, tada žmonės galėjo jas fiksuotis labai palankiomis aplinkybėmis.
Dabar su šiuo klausimu – pavėluota. ECB vadovė kalba, kad griežtinimas ir palūkanų normų kėlimo atkarpa artėja prie pabaigos, tad natūralu, kad čia rimtai pavėluota“, – sakė ji.
Ekonomistė svarstė, kad fiksuotos palūkanų normos bendrai būna aukštesnės.
„Ateitis – labai neapibrėžta, tad gali būti, kad per tuos penketą metų kintamų palūkanų normos nebūtinai išliks tokios, kokios yra dabar, jos gali mažėti.
Žinoma, tai kiekvieno sprendimas. Galbūt tikrai yra nemažai gyventojų, kuriems svarbu žinoti sumą, kurią reikia skriti paskolos aptarnavimui ir jie yra linkę už tą ramybę susimokėti daugiau. Nėra teisingo apsisrendimo“, – sakė I. Genytė Pikčienė.
LB pateikė siūlymus
Redakcija primena,kad antradienį paviešintuose LB siūlymuose norima prieš sudarant būsto paskolos sutartį įpareigoti kredito davėją pasiūlyti vartotojui bent dvi alternatyvas – galimybę rinktis būsto paskolą su kintamąja palūkanų norma ir galimybę rinktis būsto paskolą su bent 5 metų fiksuotąja pagrįsto dydžio palūkanų norma arba kartu su palūkanų normų svyravimo draudimo bent 5 metų produktu pagrįsta kaina.
Taip pat LB ragina sukurti viešai prieinamą nepriklausomą ir išsamią būsto paskolos alternatyvų skaičiuoklę ir skelbti būsto paskolų maržų bei palūkanų normų sklaidos statistiką, sukurti nepriklausomą interaktyvią priemonę kliento ir rinkos būsto paskolų sąlygų palyginimui.
LB siūlo įpareigoti kredito davėjus reguliariai informuoti esamus klientus, būsto paskolų gavėjus, apie jiems palankiais alternatyvias kredito davėjo siūlomas sąlygas, pavyzdžiui, palūkanų maržos dydį.
Dar norima įpareigoti nustatyti, kad refinansavimo išlaidų sumą gali finansuoti paskolą refinansuojantis kredito davėjas, suteikdamas galimybę paskolos gavėjui refinansavimo išlaidų sumą išsimokėti dalimis, įtraukiant ją į bendrą kredito kainą.
Daugiau skaitykite čia.
