Pasak viceministrės bus siekiama diversifikuoti verslo skatinimo politiką ir įtraukti vyresnio amžiaus asmenis į dalyvavimą verslo kūrime.
„Aktyviausiai verslo kūrime dalyvauja jaunesni, aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės, tad Ekonomikos ir inovacijų ministerija diversifikuoja savo formuojamą politiką ir ypatingą dėmesį skirsime sidabrinei ekonomikai. Inovacijų agentūroje yra dėliojamos pagrindinės priemonės įtraukti kuo didesnį skaičių senjorų, kad šie kuo drąsiau galėtų užsiimti jiems miela veikla, kuri juos įtrauktų ir į patį verslo procesą“, – pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje teigė E. Kuročkina.
E. Kuročkina paminėjo, kad dalis piliečių prisibijo dalyvauti verslo kūrime dėl biurokratijos baimės. Tad, pasak jos, norint padėti smulkiesiems verslininkams, bus kuriama smulkiojo verslininko sąskaita, kuri automatizuos buhalterijos procesus.
„Mums kelią nerimą žmonių baimė kurti verslą. Ir vienas iš atsakymų į tai, kodėl žmonės bijo dalyvauti verslo kūrime, gali būti biurokratijos baimė. (...) Žmonės tiesiog nuleidžia rankas ir nenori veltis į galimą biurokratijos peklą. Tad kursime naujovę, kuri jau įtraukta į darbotvarkę – smulkiojo verslininko sąskaita, kuri padės minimizuoti visi biurokratinius procesus ir automatizuoti buhalterija. Žmonėms patiems nereikės sėsti ir skaičiuoti mokesčių, visas procesas buvo maksimizuotas ir palengvintas“, – aiškino ji.
Pasak viceministrės, taip pat bus siekiama toliau finansuoti ir plėtoti regionines programas, kurios skirtos ugdyti verslumą tarp jaunų žmonių ir suteikti jiems pagalbą steigiant bendroves.
„Tam, kad ateityje turėtume kuo daugiau verslių žmonių, mes turime pradėti ugdyti juos nuo pat pirmų mokyklos dienų. Turime sėkmingai vykdomą „Junior achievement“ programą, kuri įtraukia daug žmonių iš mažesnių miestų ir mažesnių savivaldybių. Tuo tikrai galime pasidžiaugti ir kaip ministerija mes esame linkę toliau tęsti finansavimą ir pagalbą šiai programai“, – sakė ji.
„Ekonomikos ir inovacijų ministerija turi įkūrusi tam tikrus verslumo HUBus, tam tikras laboratorijas, kur mes kviečiame visus vietinius verslininkus ir teikiame reikalingas konsultacijas apie tai, kaip pradėti verslą. Ministerijoje yra tam tikrų pamąstymų ir planų, kad galėtume dar labiau plėsti spiečių tinklą Lietuvoje“, – pridūrė ji.
Lietuva pasaulio verslumo indekse užima 6 vietą
Pagal konferencijos metu pristatytus pasaulio verslumo stebėsenos tyrimo rezultatus, 2022 metais Lietuva pasaulio verslumo indekse užima 6 vietą. Lietuva taip pat pateko tarp aukščiausiai įvertintų valstybių dešimtukų netgi dešimtyje iš trylikos vertintų sričių. Tarp šių, vertinant pagal institucijų pagalbą verslui atsigauti po COVID 19 pandemijos, Lietuva užėmė pirmąją vietą.
Tyrimas parodė, kad aktyviausių grupių dalyvaujančių verslo kūrime, tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje yra asmenys nuo 25 iki 35 metų. Tai pat, per paskutinius 10 metų, išaugo kiekis jaunų žmonių nuo 18 metų, kurie siekia įsitraukti į verslo kūrimą.
Per pastaruosius 10 metų Lietuvoje ūgtelėjo pozityvus požiūris į verslą ir į verslininko profesiją. Beveik 60 proc. apklaustųjų teigiamai vertina verslo, kaip karjeros, pasirinkimą. Dalis šios sėkmės priskiriama žiniasklaidai, kurios požiūris į verslą irgi laikomas pagerėjusiu.
Nors tyrimo duomenys rodo, kad verslumo indeksas auga kartu su visuomenės išsilavinimu, Lietuvoje per pastaruosius 10 metų, nuo 4 iki 12 proc. išaugo proporcija asmenų, turinčių žemesnį negu vidurinį išsilavinimą, bet dalyvaujančių verslo kūrime.
Taip pat Lietuva išsiskiria tuo, kad investicijos į bendroves iš verslo angelų sudaro vos 6 proc., nors pasaulinis vidurkis sudaro apie 12 proc.
