„Krizė gali būti, bet turime atsiminti, kas yra krizės apibrėžimas. Tai yra netikėta situacija, sunkiai valdoma, neturinti lengvos išeities situacija – buvo pandemija, pasaulinė finansų krizė, ją sunku prognozuoti. Kol kas tai, ką mes matome, yra atvėstanti Lietuvos ekonomika, kai kurie sektoriai patiria rimtesnių iššūkių, bet tai kol kas nėra plataus masto reiškinys, kuris daug kam turėtų kelti nerimą“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė N. Mačiulis.
„Kai pamatysime didėjantį nedarbo lygį, mažėjančiais nekilnojamo turto kainas, tuomet galėsime kalbėti apie tai, kad tai jau rimtesni, platesnio masto iššūkiai. Manau, kad didėja tikimybė, jog tai pamatysime, dėl to, kad yra nemažai problemų eksporto rinkose. Visuomet galima atvėsti labiau, nes kol kas svarbiausi žmonėms rodikliai, kaip nedarbo lygis ir atlyginimų augimas bei iš to išplaukiančios vartojimo apimtys, nerodo problemų Lietuvoje. Bet dažniausiai tai paskutiniai rodikliai, kurie sureaguoja į ekonomines problemas“, – pažymėjo jis.
N. Mačiulis aiškino, kad techninė recesija Lietuvoje yra dėl labai specifinių priežasčių – pramonės apimtys sumažėjo gana ženkliai. Tačiau jis tikino, kad sumažėjimas įvyko nuo labai aukšto lygio.
„Praėjusių metų pavasarį jos (pramonės apimtys – ELTA) buvo 40 proc. didesnės negu 2020 m. pradžioje. Jokioje ES valstybėje nebuvo tokio pramonės augimo. Dabar užsidarė trąšų gamykla „Achema“, sumažėjo pramonės apimtys, ten turbūt bent 1 proc. punktą BVP sumažino, buvo kitų priežasčių, baldininkams sunkiau sekasi“, – sakė ekonomistas.
„Bet jeigu pažiūrėtume kas vyksta gatvėje, kaip atrodo užimtumas, nėra kol kas visuotinių nerimo ženklų, vartojimo pasitikėjimo rodiklis pakilo į aukščiausią lygį nuo praėjusių metų vasaros, lūkesčiai gėrėja, infliacija mažėja, atlyginimų augimas pirmąjį šių metų ketvirtį – 15 proc., lyginant su praėjusių metų pirmu ketvirčiu“, – tvirtino jis.
Galiausiai „Swedbank“ vyr. ekonomistas pažymėjo, kad laisvų darbo vietų skaičius yra sumažėjęs, o nedarbo lygis – padidėjęs, tad antrą šių metų pusmetį bei kitais metas galime matyti didesnį nedarbo lygį.
„Sulėtės atlyginimų augimas, jau tuomet didesnė dalis visuomenės pajus, kad nebėra to ekonomikos klestėjimo, kurį matėme pastaruosius trejus metus. Per juos būsto kainos padidėjo 50 proc. visuose miestuose ir niekur dar nesumažėjo, nors Švedijoje sumažėjo 15 proc., Estijoje – 7 proc.“, – teigė N. Mačiulis.
ELTA primena, kad Valstybės duomenų agentūra gegužės pradžioje paskelbė, jog pirmąjį metų ketvirtį BVP, lyginant su 2022 m. spaliu–gruodžiu, smuko 3 proc. Kadangi ekonomika traukėsi antrą ketvirtį paeiliui, Lietuvoje fiksuojama techninė recesija.
