Tai Eltai patvirtino G. Nausėdos patarėjas Ridas Jasiulionis.
Akcizų įstatymas pakeistas siekiant sumažinti iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatas arba jų atsisakyti, taip pat nuosekliai didinti gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomus akcizų tarifus.
Taip pat bus nustatyti bei didinami akcizai šildymui skirtoms durpėms.
Nuo 2025 m., kai bus sumažinta iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų ar jos panaikintos, į kai kuriems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus bus įtraukta anglies dvideginio (CO2) dedamoji, kuri būtų proporcinga kuro rūšies CO2 išmetimui, atsižvelgiant į kaloringumą.
CO2 dedamoji nebus taikoma naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į buitinius dujų balionus. Taip pat, neišpilstytoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, įsigyjamiems arba importuojamiems centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka registruotų vartotojų, tiekiančių jas buitinėms reikmėms, įskaitant asmenis, kurie išpilsto naftos dujas į buitinius dujų balionus.
Galiausiai, CO2 dedamoji nebus taikoma neišpilstytoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka registruotų vartotojų tiekiamiems į grupinius įrenginius, per kuriuos jie gali būti tiekiami tik buitinėms reikmėms.
Kaip jau buvo skelbta, įstatyme numatyta benzino akcizą išlaikyti tokį patį, o dyzelino palaipsniui didinti. Nuo 2024 metų jis didėtų iki 466 eurų, o nuo 2025 metų – iki 500 eurų už 1000 litrų.
Nors ministerija siūlo benzino akcizą palikti tokį patį, tačiau nuo 2025 metų būtų įvedama CO2 dedamoji, kuri nuosekliai augtų iki 2030 metų ir tokiu būdu pabrangintų tiek dyzelino, tiek benzino kaina.
Remiantis Aplinkos ministerijos skaičiavimais, 2030 metais benzino kaina už litrą padidėtų 17 centų, o dyzelino – 30 centų.
Skelbiama, kad pokyčiai penkerių metų laikotarpiu leistų surinkti per 1 mlrd. eurų pajamų į valstybės biudžetą.
