„Jeigu mokesčių reforma yra pateikiama taip, kad arba viskas, arba nieko, tai mūsų visos verslo organizacijos – Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos pramonės ir amatų rūmai, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos investuotojų forumas ir Lietuvos pramonininkų konfederacija – pasisako, geriau dabar nieko ir reformą atidėti. Nes jos įvedimas tiesiog sparčiai pablogintų investicinį klimatą Lietuvoje“, – penktadienį Prezidentūroje žurnalistams teigė V. Janulevičius.
„Jeigu bus prieita prie sąlygų lankstumo, tai mes, be abejo, diskutuosime“, – pridūrė jis.
LKP prezidentas aiškino, kad recesijos laikotarpiu yra svarbu išlaikyti pramonės pagreitį ir augimą kuris vyko Lietuvoje COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Jo manymu, pagreičiui išlaikyti reikalingos investicijos į naują įrangą ir paskatas kapitalui.
„Mums labai svarbu, kad ta pramonė išliktų, nes Lietuva yra pramoninė valstybė, kur šiandien apie 300 tūkst. darbuotojų yra po Lietuvos pramonininkų konfederacijos vėliava. Yra noras išlaikyti darbuotojus, nes žinome kaip sunkiai mes juos surinkinėjame per porą metų. Ir pandemijos metu pramonė pasižymėjo geriausiais rodikliais visoje Europos Sąjungoje. Tai norėtųsi išlaikyti tą pagreitį, tam reikia investicijų į naują našią įrangą, nes tarkime jeigu dabar panaudojimas įrengimų truputį krito, tai pandemijos metu jis buvo vienas iš aukščiausių per visą istoriją“, – sake jis.
Taip pat V. Janulevičius paminėjo, kad reikalingos paskatos kapitalui Lietuvoje, kad šis toliau norėtų veikti šalyje, o ne persikelti į valstybes su lengvesnėmis sąlygomis.
„Taigi atsinaujint reikėtų paskatos investuoti, kad kapitalas neišvažiuotų iš Lietuvos, o būtent liktų. Tai ir yra tie siekiai kurių mes norime, kad Lietuva liktų pramonine valstybe. Kad šiandien dienai nebūtų pasirinktos kitos jurisdikcijos, kurios siūlo žymiai lengvesnes sąlygas, tiek Europos viduje, taip ir už ES ribų, kaip JAV“, – sake jis.
„Matome, kad yra kelių sektorių sustojimas, pristabdymas arba išsikėlimas dėl mobilumo paketo ir kitų dalykų į Lenkiją, tai praktiškai tie 2–3 mlrd. eurų ir atitinka tuos procentus, kurie šiai dienai egzistuoja susitraukime“, – paminėjo jis.
ELTA primena, kad Vyriausybės teikiamoje mokesčių reformoje siūlomi Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Pelno mokesčio ir Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymų pakeitimai.
GPM įstatymo projektu siūloma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus, perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, taip pat keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas ir peržiūrėti mokesčių lengvatas numatant dovanų iš artimųjų asmenų ribojimus.
Taip pat siekiama atsisakyti GPM lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą. Galiausiai GPM įstatymo pakeitimais numatoma supaprastinti pajamų mokesčio deklaravimo ir mokesčio permokos grąžinimo tvarką, numatant automatinį deklaracijos pateikimą.
Tuo metu Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniam projektui bei filmų gamybai.
PVM įstatymo projektu siūloma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų ir išplėsti socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtį.
Kartu teikiamas ir nekilnojamo turto mokesčio (NTM) įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti minimalų nekilnojamojo turto mokesčio 0,5 proc. tarifą vėjo elektrinėms, o visam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taikyti lengvatinį mokesčio tarifą. Priėmus NTM pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 14 eurų per metus.
Galiausiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) mokesčių reformoje siūlo plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, įtraukiant papildomas savarankiškai dirbančių asmenų grupes į nedarbo socialinio draudimo sistemą ir trumpinant minimalaus nedarbo socialinio draudimo stažą nuo 12 mėn. per pastaruosius 30 mėn. iki 9 mėn. per pastaruosius 30 mėnesių.
Taip pat, siekiant, kad padidėtų mažiausias nedarbo socialinio draudimo išmokas gaunančių bedarbių galimybės patenkinti būtiniausius asmeninius vartojimo poreikius, SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, atitinkančią 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžius – šiais metais tai būtų 245 eurai.
Valstybės duomenų agentūra gegužės pradžioje paskelbė, jog pirmąjį metų ketvirtį BVP, lyginant su 2022 m. spaliu–gruodžiu, smuko 3 proc. Kadangi ekonomika traukėsi antrą ketvirtį paeiliui, Lietuvoje fiksuojama techninė recesija.
