„Pasirašiau bankų solidarumo įnašo įstatymą, yra kiti įstatymai ir, pavyzdžiui, galiu pasakyti, kad principas, jog pajamos turi būti apmokestinamos progresiškai ne pagal pajamų rūšį, o pagal pajamų dydį, mums patinka, mes jį remiame ir tikiuosi, kad Seimas parems taip pat. Individualios veiklos standartinio tarifo padidinimas nuo 15 iki 20 procentų mums nepriimtinas“, – ketvirtadienį LRT televizijai teigė G. Nausėda.
„Manau, kad ypač dabartinėmis aplinkybėmis, kai išgyvenome recesiją ir turime daug neaiškumų dėl ateities, sunkinti padėties viduriniajai klasei mes jokiu būdu negalime“, – pažymėjo jis.
Šalies vadovas taip pat akcentavo, kad nekilnojamo turto (NT) mokesčio neapmokestinamasis minimumas yra „pernelyg mažai socialiai jautrus“ ir jį reikėtų didinti. Tačiau, jis tikino matantis gerų pasiūlymų dėl individualios veiklos atsiskaitymų tvarkos supaprastinimo.
„Tačiau, kita vertus, yra įvedama nedarbo draudimo įmoka 1,31 proc., tačiau nedarbo išmoka kažkodėl individualiai veiklai yra tik vienas mėnuo, kai tuo tarpu darbo santykiams – iki 9 mėnesių. Visiška disproporcija, vertinant įmoką ir išmoką, draudimo požiūriu labai neteisingas principas“, – sakė prezidentas.
„Todėl manau, kad pirmiausia Seime vyksta aštrios diskusijos, bet ir aš jums teikiu savo nuomonę, kad nebūtų paskui jokių netikėtumų ir kad galėtume sklandžiai judėti į priekį“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad Vyriausybės teikiamoje mokesčių reformoje siūlomi Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Pelno mokesčio ir Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymų pakeitimai.
GPM įstatymo projektu siūloma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus, perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, taip pat keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas ir peržiūrėti mokesčių lengvatas numatant dovanų iš artimųjų asmenų ribojimus.
Taip pat siekiama atsisakyti GPM lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą. Galiausiai GPM įstatymo pakeitimais numatoma supaprastinti pajamų mokesčio deklaravimo ir mokesčio permokos grąžinimo tvarką, numatant automatinį deklaracijos pateikimą.
Tuo metu Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniam projektui bei filmų gamybai.
PVM įstatymo projektu siūloma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų ir išplėsti socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtį.
Kartu teikiamas ir nekilnojamo turto mokesčio (NTM) įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti minimalų nekilnojamojo turto mokesčio 0,5 proc. tarifą vėjo elektrinėms, o visam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taikyti lengvatinį mokesčio tarifą. Priėmus NTM pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 14 eurų per metus.
Galiausiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) mokesčių reformoje siūlo plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, įtraukiant papildomas savarankiškai dirbančių asmenų grupes į nedarbo socialinio draudimo sistemą ir trumpinant minimalaus nedarbo socialinio draudimo stažą nuo 12 mėn. per pastaruosius 30 mėn. iki 9 mėn. per pastaruosius 30 mėnesių.
Taip pat, siekiant, kad padidėtų mažiausias nedarbo socialinio draudimo išmokas gaunančių bedarbių galimybės patenkinti būtiniausius asmeninius vartojimo poreikius, SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, atitinkančią 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžius – šiais metais tai būtų 245 eurai.
