Šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia 21 lošimų organizavimo įmonė, kurioje dirba bent vienas darbuotojas ir mokami mokesčiai Sodrai. Trys ketvirtadaliai tokių įmonių (16) įsteigtos Vilniuje, 3 – Kaune, po vieną – Klaipėdoje ir Panevėžyje.
2023 m. pradžioje šiame sektoriuje dirbo 1731 darbuotojas, kai 2022 m. darbo vietų buvo 1804, 2021 m. – 1930, 2020 m. – 2187, o priešpandeminiais 2019 m. – 2367. Taigi, per pastaruosius ketverius metus darbo vietų skaičius sumažėjo 27 proc.
Šiuo metu pagal darbuotojų skaičių didžiausių lošimų organizatorių, kuriuose dirba daugiau kaip 100 darbuotojų, sąrašas atrodo taip: „Tete-a-tete kazino“ (421), „Olympic casino group Baltija“ (356), „Top sport“ (242), „VSGA“ (221), „Unigames“ (139) bei „Novogaming group“ (123).
Tarp šiame sektoriuje veikiančių įmonių yra nemažai tokių, kuriose dirba tik 1–3 darbuotojai: „Party Casino“ (3), „Žalgirio loto“ (3), „Lotomatas” (2), „Generalinis platintojas“ (2), „Lietuvos totalizatorius“ (1), „Savas kazino“ (1), „Bongo lots“ (1), „New miracle“ (1) bei „LitLoto“ (1).
Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, šios rinkos dalyvių bendrosios pajamos per 2022 m. sudarė 195,8 mln. Eur arba 43,8 proc. daugiau (59,6 mln. Eur), palyginti su 2021 m. Tačiau kredito biuro ekspertai pastebi, kad dėl pandeminių ribojimų 2020–2021 m., taip pat – sugriežtintos priežiūros ir populiarėjančių užsienio nuotolinių lošimų Lietuvoje, šios rinkos mėnesio pajamų vidurkis per pastaruosius ketverius metus sumažėjo daugiau nei perpus (53 proc.): nuo 42,7 mln. Eur (2019 m.) iki 20,4 mln. Eur (2022 m.).
„Lošimų organizatoriai per keletą pastarųjų metų patyrė daug pokyčių. Antžeminiai lošimai dėl pandemijos buvo ribojami – tai paskatino gyventojus aktyviau naudotis nuotoliniais lošimais, tuo pačiu ir užsienyje registruotose įmonėse. Be to, siekiant skaidriau kontroliuoti lošimų organizatorių veiklą, buvo priimti griežtesni teisiniai aktai, kurie turėjo įtakos pajamų sumažėjimui“, – sako Aurimas Kačinskas, „Creditinfo Lietuva“ vadovas.
Kredito biuro vadovas atkreipia dėmesį, kad lošimų organizatorių verslas pagal bankroto riziką yra vienas stabiliausių – šiuo metu nė viena įmonė nepatenka į aukštos ir aukščiausios bankroto rizikos klases. Iš viso nuo 2005 m. Lietuvoje bankrutavo 10 azartinių lošimų įmonių, po vieną kas dvejus–trejus metus. Tik 2010 m. išsiskyrė didžiausiu bankrotų skaičiumi, kai buvo užfiksuoti net 3 įmonių bankrotai.
Tačiau pagal vėlavimą mokėti aukštai ir aukščiausiai rizikos klasėms dabar priklauso 19 proc. visų azartinių lošimų įmonių, kai šių metų pradžioje šis rodiklis siekė 26 proc., o 2022 m. pradžioje – 43 proc.
Visų kitų veiklos sektorių, išskyrus lošimų organizavimą, rizikingumas šiuo metu atrodo taip: aukštai ir aukščiausiai vėlavimo mokėti rizikos klasėms priklauso 17 proc. įmonių, aukštai ir aukščiausiai bankroto klasėms – 9 proc. bendrovių, kai 2022 m. pradžioje šie rodikliai atitinkamai siekė 21 proc. bei 12 proc.
„Bendradarbiaujant su lošimų organizatoriais rekomenduotume susipažinti su jų rizikingumu ir atidžiai derinti atsiskaitymo sąlygas. Nors įmonių ir jose dirbančių žmonių skaičius mažėja, kredito biuro sistemoje auga registruotų skolų skaičiai ir sumos“, – teigia A. Kačinskas.
