„Visos ekonomistų prognozės sako, kad mūsų laukia gili recesija, tad šiuo metu svarbiausia bent jau maksimaliai išsaugoti tai, ką turime dabar, tai yra gamybą ir darbo vietas“, – dėstydamas savo poziciją apie Vyriausybės rengiamą mokesčių reformą sakė jis.
V. Janulevičius žiniasklaidai išplatintame pranešime įvardijo kelis mokestinių pakeitimų pakete LPK labiausiai nuvylusius dalykus.
„Viena didžiausių mokesčių reforma skiriamų naudų gamybiniam verslui – momentinio ilgalaikio turto atskaitymo metodo įvedimas; pasigendame siekio išplėsti turto rūšis, kurioms šis metodas būtų taikomas. Momentinio ilgalaikio turto atskaitymo metodas yra laikytinas kompromisu paskirstomojo pelno mokesčio modeliui (kuris išlieka Lietuvos verslo aplinkos gerinimo ilgalaikiu tikslu). Neatsižvelgta ir į verslo raginimus leisti įmonėms atskaityti visą turto įsigijimo kainą ir kitais po turto įsigijimo einančiais mokestiniais laikotarpiais.
Niekaip negalime sutikti su siūlomu gyventojų pajamų mokesčio skaičiavimo modeliu, kuris sumuoja įvairių rūšių gyventojo gaunamas pajams, nubaudžia aukštesnes pajamas gaunančiuosius, nors ekonominio lėtėjimo laikotarpiu jie yra tie, kurie ekonomiką skatina – gautas pajamas reinvestuodami, kurdami naujas darbo vietas. Ne kartą viešai aptartas palyginimas su Latvijos ir Estijos mokesčių sistemomis tik patvirtina, kad Lietuvos patrauklumas kritiniu ekonominiu momentu po siūlomos reformos sumažėtų. Nebuvo įvertinti tokie neigiami padariniai kaip mažesnė paskata reinvestuoti; aukštesnes pajamas gaunančiųjų postūmis emigruoti į aplinkines valstybes; neigiama iniciatyva aukštesnes pajamas gaunantiems talentams atvykti į Lietuvą.
Kaip manote, ar daug motyvacijos lieka bet kam (žmonėms, verslui) kurti čia, Lietuvoje, žinant, kad artimiesiems dovanojimas bus brangus. Riba dovanojimo būdu gautų pajamų iš artimų asmenų neapmokestinimui yra žema; esame įsitikinę, kad tam tikrais gyvenimo momentais su ta „apmokestinimo dovanėle“ susidurs dažnas Lietuvos pilietis.
Nepatrauklus atrodo ir naujasis automobilių įsigijimo ir naudojimo išlaidų atskaitymo metodas, kai net elektromobiliams, kurių anglies dvideginio išmetimas prilyginamas nuliui, yra taikomas limitas atskaitymui; pridėkime aukštas „Sodros lubas“, jokių paskatų darbdaviams kurti naudas darbuotojams (nesant galimybės nurašyti į sąnaudas) – verslo aplinka nepalanki, nekviečianti investuoti ir kurti Lietuvoje“, – dėstė LPK prezidentas.
Jis pridūrė, kad LPK įsitikinimu, tik glaudus politikų ir verslo bendradarbiavimas ir tinkamas susiklosčiusių aplinkybių vertinimas leistų priimti pagrįstą ir šalies situacijai adekvačią mokesčių reformą.
„Tačiau toks dialogas užima daug laiko, nes ir verslo bendruomenėje, ir politikoje, ypač kai ant nosies treji rinkimai, interesų labai daug. Bet iš tiesų – mūsų visų ilgalaikis prioritetas – pagerinti verslo klimatą, saugoti darbo vietas, gerinti investicinę aplinką, pritraukti, o ne išvaryti kapitalą iš šalies.
Bet tam dialogui iš tiesų laiko nelabai turime – valdančiuosius spaudžia įsipareigojimai RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility) – ELTA), kurie ir verslui yra labai svarbūs. Prieiga prie kapitalo šiuo metu blogėja kas mėnesį, tad paskolinės RRF lėšos Lietuvos verslui yra gyvybiškai reikalingos, kad jis galėtų atsinaujinti, tapti kuo mažiau priklausomas energetiškai, būti atsparesnis geopolitinių grėsmių akivaizdoje. Šiame kontekste net esame pasiryžę kalbėti apie atskirą mokestį gynybai su tvirtu įsipareigojimu gautas lėšas skirti krašto apsaugai, o ne kitoms reikmės užkamšyti“, – sakė jis.
V. Janulevičius dar pridūrė, kad LPK pasirinko ne aklai ginti savo interesus, bet siūlo neišbalansuoti šalies ekonomikos naujais mokesčiais gyventojams ir verslui ir iš to atsirandančiais naujais biurokratiniais mechanizmais.
„Kartu su verslo partneriais siūlome išeitį – įvesti visuotinį nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą, kuris užtikrintų ne tik viešųjų paslaugų teikimui reikalingų pajamų surinkimą į valstybės biudžetą, bet ir galiausiai būtų pakankamas tam, kad verslui reikalingos suspenduotos RRF lėšos būtų atlaisvintos.
Visuotinas, aiškus NT apmokestinimas, būtų daug mažiau žalingas nei kuriančių vertę asmenų ir verslų perteklinis apmokestinimas, tad kviečiame tobulinti diskusijoms jau pateiktą NT mokesčio įstatymą taip, kad mokestis taptų visuotinas, kurį mokėtų visi infrastruktūros naudotojai ir kuris apjungtų NT ir žemės mokesčius“, – nurodė V. Janulevičius.
ELTA primena, kad Valstybės duomenų agentūra gegužės pradžioje paskelbė, jog pirmąjį metų ketvirtį BVP, lyginant su 2022 m. spaliu–gruodžiu, smuko 3 proc. Kadangi ekonomika traukėsi antrą ketvirtį paeiliui, Lietuvoje fiksuojama techninė recesija.
