„Tai (mokesčių reforma – ELTA) yra daugybės skirtingų pakeitimų rinkinys, kurie natūraliai Seime bus keičiami, jeigu iki Seimo tas reformos paketas ateis“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Mitalas.
„Ta mokesčių reforma tik leistų perstumdyti eilutes – iš vienų šiek tiek daugiau paimti, kitiems šiek tiek daugiau duoti. Tai visas tas tikslas yra tolygesnio apmokestinimo paieškos, kurios natūraliai kelia klausimų. Ir aš esu fanas to, kad ne tik mokesčių darbo grupėje, kur buvo 2 metus ieškoma kažkokių sprendimų, bet ir koalicijoje, ir Seime, būtų sutariama apie tai, su kokios apimties projektu einame ir ką mes tiksliai darome. Nes aš manau, kad nuo šių variantų, kurie pateikti viešumoje, reforma tikrai turi dar keistis“, – komentavo jis.
Taip pat V. Mitalas paminėjo, kad ekonominio nestabilumo laikotarpiu, toks platus mokestinės sistemos pakeitimas tik įneštų nežinomybės Lietuvos piliečiams, tuo pat metu teigiamai nepaveikiant šalies makroekonominės situacijos.
„Aš manau, kad turime itin atsargiai elgtis su bet kokiais mokesčių pakeitimais, nes toks platus, daugybės parametrų keitimas, kuris yra svarstomas Finansų ministerijos pateiktuose siūlymuose ir neišdiskutuotas su politikais, tas yra aišku. Jis gali ne tik nepadėti, bet ir pakenkti, įnešant nežinomybės, bet iš esmės nepakeičiant kažkokios Lietuvos makroekonominės situacijos, tik įnešti neaiškumo didelei daliai Lietuvos žmonių apie tai, kaip jie turi savo finansus planuoti“, – sakė jis.
ELTA primena, kad Vyriausybės teikiamoje mokesčių reformoje siūlomi Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Pelno mokesčio ir Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymų pakeitimai.
GPM įstatymo projektu siūloma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus, perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, taip pat keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas ir peržiūrėti mokesčių lengvatas numatant dovanų iš artimųjų asmenų ribojimus.
Taip pat siekiama atsisakyti GPM lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą. Galiausiai GPM įstatymo pakeitimais numatoma supaprastinti pajamų mokesčio deklaravimo ir mokesčio permokos grąžinimo tvarką, numatant automatinį deklaracijos pateikimą.
Tuo metu Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniam projektui bei filmų gamybai.
PVM įstatymo projektu siūloma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų ir išplėsti socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtį.
Kartu teikiamas ir nekilnojamo turto mokesčio (NTM) įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti minimalų nekilnojamojo turto mokesčio 0,5 proc. tarifą vėjo elektrinėms, o visam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taikyti lengvatinį mokesčio tarifą. Priėmus NTM pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 14 eurų per metus.
Galiausiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) mokesčių reformoje siūlo plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, įtraukiant papildomas savarankiškai dirbančių asmenų grupes į nedarbo socialinio draudimo sistemą ir trumpinant minimalaus nedarbo socialinio draudimo stažą nuo 12 mėn. per pastaruosius 30 mėn. iki 9 mėn. per pastaruosius 30 mėnesių.
Taip pat, siekiant, kad padidėtų mažiausias nedarbo socialinio draudimo išmokas gaunančių bedarbių galimybės patenkinti būtiniausius asmeninius vartojimo poreikius, SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, atitinkančią 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžius – šiais metais tai būtų 245 eurai.
