Anot Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), nėra lengva įrodyti, kad galutiniai naudos gavėjai yra sankcionuoti asmenys.

„Pirmiausias dalykas yra nustatyti ryšius ir sąsajas. Kalbant apie sankcijas arba sankcionuotus asmenis, tai nėra taip, kad įmonės valdomos per vieną ir tą pačią kompaniją. Yra įsteigiamos įvairiausios kompanijos, kurios yra priedangos kompanijos“, – teigia FNTT direktoriaus pavaduotojas Audrius Valeika.

Net ir oficialiai skelbiama statistika, kad Lietuvoje jau įšaldyta turto už 80 milijonų eurų, nėra galutinis faktas.

„Bus užsiundyti masės advokatų, teisininkų, kurie tik po to ieškos būdų, kaip iš to laimėti, jeigu, pavyzdžiui, kažkas nuspręs po kelerių metų atšaukti sankcijas“, – LNK žiniose teigia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Laurynas Kasčiūnas

Lietuvos sprendimai įšaldyti rusų ir baltarusių turtą jau yra apskųsti teismams.

„Mes turime 16 asmenų, iš jų 15 juridiniai asmenys ir vienas fizinis asmuo. Iš jų didžioji dauguma yra apskundusi, ir mes esame teismuose“, – teigia FNTT direktoriaus pavaduotojas A. Valeika.

Kitas, iki šiol neatsakytas klausimas – ar pavyks sankcionuotų asmenų turtą ne tik įšaldyti, bet ir konfiskuoti? Tam būtinas visos Europos sprendimas.

„Tam, kad turėtumėme teisinę bazę, mums europinio lygmens reikia. Kad turėtumėme galimybę ne tik tą turtą įšaldyti, bet jį konfiskuoti ir paskui jį panaudoti. Tai, kol kas to galutinio sprendimo, kaip tai padaryti, nėra“, – aiškina užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.

Paprasčiau gali būti konfiskuoti Rusijos ir Baltarusijos institucijų turtą. Su oligarchų turtais – sudėtingiau. Privataus turto apsauga Europoje galioja net Putino rėmėjams.

Svarstoma įšaldytą turtą investuoti ir uždirbti papildomai.

„Galėtų būti beveik iki 4 milijardų vien iš grąžos paimta, tai yra, iš kapitalo grąžos“, – teigia J. Neliupšienė.

Jovita Neliupšienė

Siekiant apriboti Rusijos galimybes tęsti karą, didesne problema vadinamas ne rėžimo turto įšaldymas, o vis dar vykstanti prekyba tarp Vakarų ir Rusijos. Tačiau A. Valeika LNK žiniose aiškina, kad ne visa prekyba yra uždrausta.

„Kad suprastumėm visi, prekyba nėra uždrausta. Yra sankcionuotų tam tikri prekių kodai, tam tikros prekės. O tam tikros prekės nėra sankcionuotos, tai verslas yra galimas“, – aiškina FNTT direktoriaus pavaduotojas A. Valeika.

Lietuvai tenka neproporcingai didelė tikrinimo našta. Lietuviškų prekių į Rusiją vežama nedaug, bet per Lietuvą į Rusiją vežama iš visos Europos. Ypatingai sunku tikrinti vadinamosios dvigubos paskirties prekes – kai tos pačios dalys gali būti naudojamos ir civilinei pramonei, bet tinka ir tankams, raketoms ar kitai karinei pramonei.

Anot pareigūnų, su sankcijomis susiję asmenys kasdien bando per Lietuvą daryti finansinius pavedimus, bet bankai, bijodami reputacinės žalos, esant bent menkiausiam įtarimui, pavedimus blokuoja.

LNK žiniose teigiama, kad Užsienio reikalų ministerija ketina dar labiau griežtinti Lietuvoje galiojančius sankcijų įgyvendinimo įstatymus.