„Statybininkų bendruomenė neigiamai vertina šito teisės akto koregavimą ir, manome, yra padaryta klaida“, – teigia Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
„Darbdaviams kainuos daugiau tą vieną darbo vietą išlaikyti. Automatiškai pabrangs mūsų visų prekių logistika, pristatymas, bet, vėlgi, nesukurs patrauklumo, nes galbūt tą mokesčių lengvatą šiek tiek buvo galima išnaudoti kaip patrauklesnei darbo vietai pristatyti ir padidinti tam tikrą konkurencingumą prieš kitas valstybes“, – LNK žiniose pasakoja muitinės tarpininko „Bunasta“ akcininkas Jurgis Adomavičius.
Neapmokestinamas kompensacijas, t. y. net 30 proc. algos siekiančius priedus už sunkesnes darbo sąlygas, kelininkai, statybininkai, tolimųjų reisų darbuotojai ir sunkų kilnojamą darbą dirbantys žmonės – kol kas dar gauna. Nuo birželio tokių kompensacijų nebeliks. Praeitais metais beveik 7000 įmonių išmokėjo 220 milijonų eurų tokių kompensacijų 114 000 darbuotojų.
„Šios kompensacijos nėra apmokestinamos. Stebėjome, kad netgi tie darbuotojai, kurie galbūt net tokio darbo ir nedirba (jas gauna – red.). Tai reiškia, darbas nėra lauko sąlygomis, jis nėra kilnojamas ar susijęs su važiavimais, bet darbdavys su darbuotoju sutaria, kad mokės tą kompensaciją“, – teigia Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) kancleris Šarūnas Orlavičius.
„Dalyje atvejų šios kompensacijos buvo mokamos nepagrįstai, nes kompensacijos buvo mokamos ne tik darbuotojams, tačiau ir vadovaujamą darbą atliekantiems asmenims, sekretorėms, valytojoms“, – Š. Orlavičiui antrina Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.
Pasak valstybinių institucijų, neapmokestinamų kompensacijų naikinimas yra reikalingas, nes kai kurios įmonės įsigudrino dalį atlyginimo mokėti kompensacijomis, taip vengdamos mokesčių. Tiesa, priedus ir toliau norintys mokėti darbdaviai, tai daryti galės, tiesiog viskas kainuos brangiau ir bus daugiau popierizmo.
„Darbuotojai turės rinkti dokumentus, atsiras poreikis rašyti įsakymus dėl vykimo į komandiruotę, atsiras poreikis skaičiuoti dienpinigius. Rezultatas tam tikrais atvejais gali būti tas pats, tik mes visi daugiau dirbsime“, – teigia Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
Nepatenkintieji tokiu sprendimu mano, kad kompensacijos turėtų būti atimtos ne tik iš statybininkų, vairuotojų ir kitų sunkiomis sąlygomis dirbančių žmonių, bet ir iš valdžios.
„Seimo nariai gauna kompensacijas, važinėdami į rinkimines apygardas ir išleisdami pinigus automobilio transportui, kanceliarinėms priemonėms, jeigu netektų visų šitų išmokų, sakytumėm: prašau, išsimokėkit didesnį atlyginimą ir kompensuokitės visas tas išlaidas“, – teigia Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas D. Gedvilas.
Kadangi kai kurios įmonės dalį atlyginimo mokėdavo kompensacijomis, dabar, pasak ekspertų, darbdaviams ir darbuotojams reikės susitarti: visai atsisakyti kompensavimo, didinti atlyginimus ar visai nutraukti darbo sutartis.
„Jeigu jau tariantis kalbėjote, kad gausi 1000 eurų, nors 300 eurų iš ten būdavo kompensacijos dydis, tarkim, 30 procentų, tai dabar darbdaviai jau turėtų galvoti, kaip padidinti darbo užmokestį, kuris atitiktų jau prieš tai buvusias kompensacijas, darbo užmokesčio pobūdį“, – teigia Š. Orlavičius.
Tačiau asociacijų atstovai teigia, kad viskas nėra taip paprasta.
„Jeigu tik darbo užmokestį padidins rangovinės Lietuvos organizacijos, jos taps nekonkurencingos tarptautiniuose konkursuose, kur kviečiami ir užsienio šalių rangovai“, – teigia D. Gedvilas.
„Yra metinis kontraktas ir tu pažadėjai, kad atveši tas prekes už 1000 eurų, tu ir privalai jas atvežti už 1000 eurų ir negali tiesiog staigiai pakelti 30 procentų savo kaštų, tu niekam jų nepaaiškinsi“, – pasakoja muitinės tarpininko „Bunasta“ akcininkas J. Adomavičius.
