Kokie šiuo metu yra mūsų turizmo sektoriaus iššūkiai ir kokios galimybės, LNK žiniose pasakoja Valstybės duomenų agentūros atstovas, transporto ir turizmo skyriaus vedėjas Audrius Taraila ir Turizmo asociacijos vykdančioji direktorė Milda Plepytė-Rainienė.

„Kadangi turizmo sričių yra daug, tai tiek atvykstamojo, tiek išvykstamojo turizmo kelionių skaičius augo, netgi kartais, daugiau nei du kartus. Apgyvendinimo įstaigų sulauktų svečių skaičius taip pat augo per 50 procentų, o užsienio turistų, kurie įsigijo paketus iš Lietuvos įmonių ir atvyko, skaičius augo, tačiau, lyginant su 2019 metais, tai yra dar labai didelis mažėjimas“, – Lietuvos turizmo situaciją aiškina A. Taraila.

M. Plepytė-Rainienė teigia, kad jai kyla klausimas, kodėl mes vis dar į Lietuvą atvykstančius ukrainiečius vertiname kaip turistus.

„Tai, iš tikrųjų, iškreipia mūsų statistiką ir tam tikrais atvejais mes negalime tikėtis paramų“, – teigia moteris.

Anot jos, tokie skaičiavimai iškraipo atvykstamojo turizmo duomenis, nes rodo, kad jis auga, nors iš tikrųjų atvykstamojo turizmo įmonės susiduria su iššūkiais ir sunkumais, siekiant vykdyti savo veiklą.

„Niekam ne paslaptis. Turėjome pandemijos iššūkį, po to, nespėjus atsigauti, atvykstamąjį turizmą ištiko dar vienas smūgis – geopolitinė situacija ir karas Ukrainoje, kas iš tikrųjų labai stipriai pakeitė atvykstamojo turizmo kelionių organizatorių veiklą“, – teigia moteris.

Dovilė Seliukė, Milda Plepytė-Rainienė, Audrius Taraila

Pašnekovė priduria, kad reikalingos pagalbos priemonės, skirtos naujų rinkų paieškai.

„Atvykstamojo turizmo sektorius tikrai gyvena dar nepasibaigusių krizių nuotaikomis ir, iš tiesų ko mums reiktų, jog kitais metais mes galėtumėme kalbėti džiugesnėmis nuotaikos ir entuziastingiau, tai visų pirma priemonių, kurios būtų skirtos būtent į naujų rinkų pritraukimą ir paiešką.

Iki pandemijos ir karo Ukrainoje tikrai nemažus atvykstančių turistų į Lietuvą srautus sudarydavo būtent rusakalbiai turistai. Šiuo metu mes to neturime, tad yra reikalingos naujos rinkos, į kurias galėtų orientuotis atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai ir būtent iš ten kviesti turistus atvykti į Lietuvą“, – situaciją aiškina M. Plepytė-Rainienė.

Pasak jos, dalyvauti užsienio parodose Lietuvos kelionių organizatoriai neturi pakankamai lėšų.

„Tai padaryti būtų labai lengva ir labai paprasta, jeigu atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai laisvai galėtų dalyvauti visose parodose, kuriose nori dalyvauti. Turiu minty, užsienio turizmo parodose. Tačiau labai apmaudu ir gaila, kad jie šios galimybės neturi vien todėl, kad tai kainuoja labai nemažus pinigus, o kadangi apyvartos yra labai nedidelės, kelionių organizatoriai susiduria su ta padėtimi, jog jie negali vykti į savo norimas ir jiems galbūt gyvybiškai reikalingas turizmo parodas“, – teigia moteris.

„Labai tikėtume, jog valstybė išgirs mus ir valstybinės institucijos įsiklausys į mūsų prašymą būtent dėl priemonės, skirtos naujų rinkų paieškai bei dalyvavimui užsienio parodose“, – viltingai kalba M. Plepytė-Rainienė.

Milda Plepytė-Rainienė

Anot Turizmo asociacijos vykdančiosios direktorės, tokių kelionių į parodas kainos yra labai skirtingos.

„Viskas priklauso nuo to, ar mes vykstame į kaimyninę valstybę, į kaimyninės valstybės turizmo parodą ar, galbūt, mes norime skristi į Japoniją į turizmo parodą“, – teigia ji.

Anot M. Plepytės-Rainienės, tokiu atveju, skiriasi ir skrydžių kainos, ir nakvynės išlaidos bei, žinoma, dienpinigiai.

„Dalyvavimas pačioje parodoje – jis nėra nemokamas. Yra reikalingas ar stendas, ar, galbūt, jungtinis stendas. Tai visa tai sudėjus, tai yra tikrai ženklūs kaštai, kurių, labai apmaudu, bet atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai tikrai negali sau leisti“, – aiškina moteris.

„Jeigu mes kalbėtume apie išvykstamąjį turizmą, tai nuotaikos yra, iš tiesų, kardinaliai priešingos ir mes galime tik pasidžiaugti esamais rodikliais, nes matome, jog lietuvaičiai tikrai noriai keliauja ir yra atsigręžia į kelionių organizatorių būtent organizuojant keliones“, – teigia Turizmo asociacijos vykdančioji direktorė.

Visą reportažą galite pažiūrėti čia: