Baltijos automobilių komponentų klasteriui (BACC) priklausančios įmonės praėjusiais 2022 metais sukūrė daugiau nei 2000 darbo vietų, tačiau kvalifikuotų darbuotojų trūkumas užkerta kelią sparčiam įmonių augimui, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Pastarieji keli metai buvo labai sėkmingi automobilių pramonei Lietuvoje ir toliau matome daug potencialo šiam sektoriui augti. Tačiau šiuo metu didžiausias iššūkis – kvalifikuotų darbuotojų paieška. Norint užtikrinti tolimesnį tvarų augimą, turime didinti specialistų kiekį šalyje”, – sako automobilių klasterio valdybos pirmininkas Giedrius Valuckas.
Nors per 2022 metus „Baltic Filter” darbuotojų skaičius paaugo net 24 proc., įmonės atstovai teigia, kad darbuotojų trūkumas yra didžiausia problema augimui.
„Jaučiame kvalifikuotų darbuotojų stygių, trūksta kvalifikuotų inžinierių – technologų, automatikos – robotikos specialistų, atskirų rinkų pardavimų vadybininkų”, – teigia „Baltic Filter” generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytas Mazuronis.
Metalo gaminių įmonės „Hi Steel” generalinis direktorius Dainius Volskis pabrėžė, jog labiausiai pasigenda tvarios ekosistemos ir sistemingai šia kryptimi ruošiamų mokinių ir studentų.
Anot G. Valucko, specialistų trūkumą šalyje galima spręsti keliais būdais.
„Norėtųsi matyti vis daugiau jaunų žmonių besirenkančių elektronikos inžinerijos, automatikos, robotikos, mechatronikos ir kitas automobilių pramonei svarbias specialybes. Tokiu atveju, švietimo sistema startegiškai ruoštų specialistus, kurių labiausiai reikia rinkai ir tam tikrų sektorių augimui. Taip pat, turėsime į Lietuvą specialistus įsivežti iš kitų šalių”, – teigia G. Valuckas.
Švietimo sistemos paruošiamų specialistų nepakanka
Kai kurios automobilių pramonės įmonių viduje turi darbuotojų kvalifikacijos mokymus, kurie tampa galimybe užsiauginti sau reikiamus specialistus, bet tokių mokymų trukmė stabdo galimybę sparčiai ir sklandžiai samdyti darbuotojus, kuriems automobilių pramonė jau būtų pažįstama nuo studijų. Įmonės jungiasi prie įvairių iniciatyvų, aktyviai bendradarbiauja su universitetais ir siekia būti išgirsti studentų, jog inžinerija yra viena perspektyviausių specialybių Lietuvoje.
Kaune įsikūrusios „Continental Automotive Lithuania“ ir „Hella Lithuania”, pernai sukūrusios daugiau nei 600 darbo vietų, įvardija, jog labiausiai pasigenda įvairių sričių inžinierių.
„Visada sunkiai randame kokybės, procesų, įrenginių priežiūros ir testų inžinierių. Pastarųjų Lietuvoje apskritai neruošia jokia švietimo institucija, tad daugumą jų tiesiog užsiauginame įmonės viduje. Kalbame su aukštosiomis mokyklomis dėl bendradarbiavimo, tačiau augimo tempas toks greitas, kad specialistų reikia čia ir dabar“, – teigia „Continental” Lietuvoje vadovas Shayan Ali.
Jam pritaria ir „Hella Lithuania” vykdantysis direktorius Maxim Zakletski: „Be kitų darbo rinkos iššūkių, stiprus stygius jaučiamas ir ieškant kokybės inžinierių, Lietuvoje poreikis gerokai viršija pasiūlą. Renkantis kandidatus matome, kad dauguma jų yra stiprūs, motyvuoti ir linkę tobulėti, tačiau neturi patirties automobilių pramonėje. Dažniausiai mūsų darbo specifika jiems yra nauja ir tam, kad jie galėtų sėkmingai dirbti, reikalingi 6-9 mėnesius trunkantys vidiniai mokymai.”
Profesinio mokymo sistemos spragos: mechatronikos specialistų trūkumas
Ilgą laiką Lietuvoje užmarštyje buvusi profesinio mokslo sistemos problema taip pat atsiliepia verslui. Daugeliui automobilių pramonės įmonių nuo pat įsikūrimo Lietuvoje itin sudėtinga pasamdyti reikiamą kiekį technikų. Šią poziciją dažniausiai gali užimti specialistas, gavęs profesinį išsilavinimą mechatronikos, autotransporto technikos ar panašioje srityje.
Įmonių teigimu, tai vieni sunkiausiai randamų specialistų Lietuvoje. „Nuo mūsų pirmųjų dienų Kaune rasti kvalifikuotų technikų buvo itin sudėtinga. Kiekvienai naujai linijai samdome ne tik operatorius, bet ir technikus. Tad šie specialistai kritiškai svarbūs augimui. Visada turime bent 10-20 atvirų technikų pozicijų, tačiau nėra kuo tas pozicijas užpildyti”, – teigia „Continental” Lietuvoje vadovas S. Ali.
Anot G. Valucko, norint užtikrinti tolimesnį sėkmingą automobilių pramonės augimą, profesinio rengimo sistema Lietuvoje turėtų būti stiprinama, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, ir palaikant glaudesnį bendradarbiavimą su verslu.
