Pasiūlymas – ne naujas
Iki didžiosios finansų krizės 2008-aisiais paskolos be pradinio įnašo nebuvo labai stebinantis dalykas, tačiau viskas pasikeitė pasaulyje įvykus ekonominiam sukrėtimui, teigia „The Guardian“.
Aiškinta, kad būtent tada iš JK pasitraukė paskutinis skolintojas, nereikalavęs pradinio įnašo, tačiau po 15 metų tvarka vėl keičiasi.
JK gyventojai vėl galės gauti paskolą, kuriai nereikės būti sutaupius pradinės sumos. Ji Lietuvoje pirmam būstui siekia 15 proc., o antram ir paskesniam – 30 proc.
JK, kaip buvo skeliama, taip bus padedama tiems, kurie planuoja įsigyti pirmąjį būstą, tačiau niekaip negali sutaupyti reikiamos sumos dėl kilusių nuomos, NT pardavimo kainų bei sunkesnės ekonominės situacijos.
Žiniasklaidoje buvo skelbiama, kad tokias paskolas galės gauti ne visi gyventojai.
Jie turės atitikti tam tikrus kriterijus, susijusius su mokumu. Pirmuosius penkerius metus jiems bus taikoma 5,49 proc. fiksuota palūkanų norma.
Nors tokia tvarka grįžta po daugiau nei dešimtmečio, garsiai nerimaujama, ar taip gyventojai neįsiskolins dar labiau.
Lietuvos bankas: viską pakeitė 2008 m. krizė
Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vadovė Nijolė Valinskytė aiškino, kad iki didžiosios finansų krizės pučiantis nekilnojamojo turto burbului, bankai suteikdavo ir 100 proc. būsto vertės paskolas, tačiau viskas pasikeitė.
„Nors būsto kreditavimo reguliavimas skirtingose šalyse skiriasi, daugelyje Europos šalių galioja kredito ir būsto vertės santykio arba, kitaip tariant, pradinio įnašo reikalavimas.
Pradinio įnašo turėjimas parodo, kad paskolą imantys gavėjas sugeba sukaupti tam tikrą sumą būstui įsigyti ir atitinkamai ateityje sugebės mokėti paskolos įmokas.
Tai yra ir vienas iš saugiklių, saugančių būsto kredito gavėją nuo perteklinio įsiskolinimo, kai pavyzdžiui, kritus NT kainoms, skolininkas bankui gali tapti skolingas daugiau nei vertas jo būstas. Tokio perteklinio įsiskolinimo skaudžių pasekmių matėme per 2008-2009 m. krizę“, – sakė ji.
Kaip aiškino, būtent tada, per krizę, sumažėjo būsto paskolų gavėjų pajamos ar jie jų visai neteko, būsto kainos krito, todėl kredito gavėjai nebesugebėdavo grąžinti paskolų ar parduoti įkeisto būsto, tad tas įkeistas turtas atitekdavo bankams, o tai lėmė, kad po 2008-2009 m. krizės Lietuva viena iš pirmųjų Europoje 2011 m. priėmė Atsakingojo skolinimo nuostatus.
„Juose galioja 85 proc. būsto paskolos ir turto vertės santykio reikalavimas, t. y. bankai privalo įsitikinti, kad būsto paskolos gavėjas turi bent 15 proc. pradinį įnašą.
Nuo perteklinio įsiskolinimo taip pat saugo ir kiti nuostatose įtvirtinti saugikliai, pavyzdžiui, paskolos įmoka negali viršyti 40 proc. būsto paskolos gavėjų pajamų, iki 30 m. ribojama maksimali būsto paskolos trukmė“, – sakė LB Makroprudencinės politikos skyriaus vadovė.
Visgi, kaip patikino, šansų, kad Lietuvoje atsirastų išimtys, kurios leistų būstą pirkti be pradinio įnašo, nėra, todėl anksčiau buvusi tvarka bei reguliavimas – negrįš.
Izgorodinas: nemokamo sūrio pelėkautuose nėra
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikino, kad tokia galimybė ir finansų įstaigos siūlymas JK imti paskolą be pradinio įnašo nėra toks gražus, kaip gali pasirodyti.
„Nemokamo sūrio niekada nebūna. Potencialūs klientai, kurie nori imti paskolas tokiu formatu, turi suprasti, kad, tikėtina, turės mokėti aukštesnes galutines palūkanas už būsto paskolą be pradinio įnašo.
Pradinis įnašas leidžia bankams ir finansuotojams užsitikrinti, kad klientas turi pakankamai kapitalo paskolai aptarnauti bent jau iš pradžių ir, atitinkamai, jei klientas skolinasi ir ima paskolą be pradinio įnašo, tada klientas bankui yra rizikingesnis, tokiu atveju, bankas taikys aukštesnes palūkanas“, – įspėjo jis.
Pirmiems penkeriems metams žadamos beveik 5,5 proc. fiksuotos palūkanos, anot ekonomisto, yra didelis įsipareigojimas.
„Manau, kad tai pakankamai aukštos palūkanos.
Panašu, kad įmonė taip bando išsikovoti tam tikrą rinkos dalį ir iš tiesų daliai klientų tai bus naudinga, nes kilus infliacijai ir gyvenimo kaštams ne visi turi pinigų pradiniam įnašui sukaupti.
Visgi, kaip minėjau, nemokamų pinigų nebūna ir žmogus, finale, turės sumokėti daugiau už tokią paskolą“, – sakė ekonomistas.
A. Izgorodinas bendrai kalbėjo, kad pradinis įnašas imant būsto paskolą ir įsigyjant NT yra svarbus, nes tai rinkai leidžia išvengti perkaitimo.
„Todėl man atrodo, kad toks dalykas nėra sveikintinas ar teigiamas. Rinkos reguliavimas, kai įmonė siūlo paskolas be pradinio įnašo, reiškia, kad didėja NT rinkos perkaitimo tikimybė ateityje“, – sakė jis.
Taip pat jis pakartojo, kad Lietuvoje toks scenarijus nėra įmanomas, nes LB reguliuoja rinką.
„Manau, kad neįmanoma, nes LB po pasaulio finansų krizės įvedė Atsakingo skolinimo nuostatus, kurių vienas iš elementų yra tai, kad skolininkas turi parodyti bankui, kad jis turi bent dalį pinigų būstui įsigyti per pradinį įnašą.
Kad panašios iniciatyvos būtų toleruojamos Lietuvoje, lygi nuliui“, – teigė jis.
