„Ginkluotės gamybai Lietuvoje nuo senų laikų taikyta daug ribojimų, kurie trukdė plėsti ar pradėti tokį verslą. Šie draudimai akivaizdžiai prarado prasmę dabartinių įvykių Europoje kontekste“, – anksčiau yra sakiusi šio projekto rengėja, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pasak ministrės, turime išnaudoti Lietuvoje veikiančias laisvąsias ekonomines zonas kaip galimybę čia kurtis naujoms lietuviškoms gynybos įmonėms arba kviesti užsienio investuotojus.
„Šiuo metu daug ginklų perkame iš savo partnerių, tačiau turime gerą galimybę tapti daugiau ginkluotės eksportuojančia šalimi. Turime daug inovatyvių, lietuviškų įmonių, kurios jau dabar gamina išmanius komponentus, naudojamus ginklų pramonėje. Tai gera bazė aktyviau vystyti Lietuvoje dronų ir kitų išmaniųjų ginklų gamybą“, – yra teigusi A. Armonaitė.
Kaip pažymi pasiūlymo autoriai aiškinamajame rašte, Lietuvoje labai išvystyta lazerių, elektros optikos, puslaidininkių pramonė, informacinių sistemų technologijos, kibernetinis saugumas, 3D, dirbtinio intelekto, gyvybės mokslų, kosmoso taip pat papildytos realybės technologijos, kurios gali būti pritaikytos gynybos sektoriui ir atitinka NATO ir Europos Sąjungos ateities technologijų prioritetus. Be to, pasak jų, nemažai Lietuvos įmonių, nekuriančių galutinių produktų, gamina daug komponentų, kuriuos eksportuoja kitų šalių gamintojams, tiesiogiai susijusiems su aeronautikos ir gynybos sektoriumi, nurodoma Seimo pranešime žiniasklaidai.
Po svarstymo už šias teisės akto pataisas balsavo 107 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 6 parlamentarai. Tam, kad jos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.
