Seimas antradienį po svarstymo pritarė Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pataisoms, kurios atveria kelią septyniose Lietuvoje veikiančių LEZ teritorijose kurtis gynybos sektoriaus įmonėms. Už šias įstatymo pataisas balsavo 107 parlamentarai, prieš – 1, susilaikė 6.
Dabartinis įstatymas numato, kad LEZ yra draudžiama komercinė ir ūkinė veikla, susijusi su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, taip pat ginklų, sprogmenų, šaudmenų gamyba, laikymu ir pardavimu. Šios nuostatos bus atsisakyta, kai Seimas galutinai nubalsuos dėl pataisų priėmimo.
Į LEZ įleistos gynybos pramonės įmonės galėtų naudotis esmine čia investuojančių bendrovių privilegija – pirmuosius šešerius metus nemokėti pelno mokesčio, o paskui dar dešimtmetį būti apmokestintos 50 proc. mažesniu tarifu.
LEZ valdytojai tikisi, kad įstatymo korekcija gynybos pramonės sektoriuje veikiančias užsienio bendroves paskatins žengti į Lietuvą. Esą užklausų, kurios galėtų virsti milijoninėmis investicijomis jau sulaukiama.
Tuo metu Lietuvos verslo atstovai sako, kad LEZ pagrindų įstatymo pataisos yra tik pirmasis ir palyginti nedidelis žingsnis, siekiant šalies gynybos sektoriaus proveržio.
Užsienio investuotojai jau dairosi
Akmenės LEZ ir ir Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacijos vadovė Lina Mockutė Delfi pasakoja, kad mažiausiai vienas užsienio investuotojas iš gynybos pramonės sektoriaus jau dairosi į Lietuvą.
„Galimybe investuoti Akmenės LEZ domisi gynybos sektoriaus organizacija, kuri norėtų gaminti amuniciją ir bepilotes skraidykles. Negalime atskleisti daugiau detalių apie šį interesantą, tačiau kalba eitų apie milijonines investicijas“, – teigia L. Mockutė.
Ji sako siūlomus LEZ pagrindų įstatymo pokyčius vertinanti teigiamai, nes potencialios investicijos prisidėtų prie regionų ir visos šalies ekonominio aktyvumo, kurtų darbo vietas, atneštų užsakymų vietos prekių ir paslaugų teikėjams bei leistų Lietuvai auginti perspektyvią, pažangiomis technologijomis ir aukštomis kompetencijomis grįstą pramonės šaką.
„Diskusijose bene daugiausia klausimų kyla dėl gynybos sektoriaus saugumo, tačiau šiuo aspektu nematome esminių iššūkių. Bet kuriai LEZ įmonei yra taikomi aukšti saugumo ir aplinkosaugos reikalavimai, o kiekviena laisvoji zona dėl konkrečios investicijos galės spręsti individualiai atsižvelgiant į teritorijos kontekstą“, – pažymi pašnekovė.
Kėdainių LEZ vadovas Artūras Klangauskas sako, kad nuo šiame mieste įsikūrusios LEZ veiklos pradžios buvo sulaukta užklausų iš užsienio investuotojų, veikiančių gynybos pramonės srityje.
„Per visą laikotarpį keleto užklausų iš užsienio bendrovių, kurios domėjosi galimybe čia investuoti. Negaliu pasakyti, ką tiksliai jos norėjo gaminti, kadangi pamatę, jog bendrovė yra klasifikuojama kaip gynybos pramonės atstovė, iš karto turėdavome ją informuoti, kad tokia veikla nėra galima visose Lietuvos LEZ“, – aiškina A. Klangauskas.
Todėl Seime kelią besiskinančias įstatymo pataisas jis vertina teigiamai ir tikisi, kad jos paskatins užsienio investuotojų susidomėjimą Kėdainiais.
Pokytis – ne esminis
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos pirmininkas Egidijus Skužinskas Delfi teigia, kad galimybė gynybos pramonei kurtis LEZ galėtų būti labai rimtas postūmis, tačiau viena pati ji nieko nelems, kadangi reikalingi sisteminiai pokyčiai.
„Lietuvai laikas apskritai apsispręsti dėl nacionalinės pramonės vaidmens organizuojant krašto gynybą ir apsaugą, taip pat apsibrėžti kokios technologijos yra kritiškai svarbios nacionaliniam saugumui. Tuomet viskas kartu grotų kaip orkestras, o galimybė investuoti LEZ būtų galutinė paskata visa tai realizuoti“, – kalba E. Skužinskas.
Pasak jo, dar prieš 5-6 metus „apie Lietuvos gynybos pramonę buvo kalbama su skepsiu, esą čia tėra pora įmonių, ne daugiau“.
„O dabar mes asociacijos lygmeniu kone kasdien atrandame šios srities įmonių, kurios auga, tobulėja, augina ambicijas. Aukštųjų technologijų, lazerių, kibernetinio saugumo įmonės veržiasi, ieško savo nišų NATO šalyse ar Europos Sąjungoje. Tie procesai greitėja ir galėtų būti dar greitesni, jei mums pavyktų įsilieti į aukščiausios lygos žaidėjų tiekimo grandines“, – teigia pašnekovas.
Tačiau jis pažymi, kad gynybos pramonė yra griežtai reguliuojama ir licencijuojama, todėl bet eksporto proveržis greitesnis gali būti tik tuo atveju, jei verslas ir valstybės institucijos glaudžiai bendradarbiauja, o to kol kas trūksta.
Svarbu ne paskatinimai, o užsakymai
Karybai pritaikomus autonominius visureigius kuriančios bendrovės „Ostara“ vadovas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis taip pat sako, kad LEZ pagrindų įstatymo pokyčiai nieko esmingai nepakeis, jei nebus pašalintos kitos kliūtys, trukdančios gynybos ir saugumo pramonės plėtrai.
„Gynybos pramonė, kaip ir bet kokia kita, dirba, jei yra užsakymų. Jei jų nėra, tai bet kokie paskatinimai neturi jokios prasmės. O jei užsakymų yra, tai jokio skirtumo, kur ta gamykla stovi“, – teigia D. Antanaitis.
Pasak jo, šiandien didžiausias gynybos pramonės trikdis yra Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kuris Lietuvos įmonėms praktiškai draudžia kurti, gaminti ar remontuoti ginklus ir jų sistemas.
„Reikia tvarkyti įstatyminę bazę, nes verslas kaip vanduo – teka ten, kur tekėti yra lengviausia. Jei tai bus sutvarkyta, tada ir LEZ turės prasmės“, – sako pašnekovas.
Visgi jis netiki, kad Lietuva galėtų tapti užsienio investuotojų iš gynybos sektoriaus traukos tašku, kadangi net ir sutvarkius įstatyminę bazę, mūsų šalis neįgis konkurencinių pranašumų, palyginti su valstybėmis, kuriose gynybos pramonė yra seniai išplėtota ir įsitvirtinusi.
„Tačiau Lietuvos bendrovėms, manau, tai tikrai būtų paskata vystytis, plėtoti gamybą. Ypač dabartiniame kontekste, kai Rusija užpuolė Ukrainą, o tai reiškia, kad artimiausius 10-15 metų gynybos pramonei užsakymų bus daug visose valstybėse“, – kalba D. Antanaitis.
Jo teigimu, suprantama, kad Lietuva negalėtų konkuruoti su pasauliniais šaudmenų ar sunkiosios ginkluotės gamintojais, nes neturime išplėtotos metalurgijos. Todėl reikėtų orientuotis į tas sritis, kuriose jau turime išvystytą infrastruktūrą.
„Aišku, galima kurti nišinius dalykus, bet ten ir pelnas yra nišinis. Tačiau turime chemijos pramonę, o, pavyzdžiui, JAV kariuomenė ir NATO kuria hipergarsinį ginklą, kuriam reikia didelio chemikų indėlio. Manau, tai yra sritis, kuri galėtų generuoti dideles apyvartas“, – sako kariuomenės atsargos majoras.
Rudenį – naujas įstatymas
D. Antanaitis sako, kad Lietuvai norint papulti į gynybos pramonės užsakymų bangą, įstatyminę bazę reikia keisti kuo greičiau. Visgi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisos dienos šviesą geriausiu atveju išvys rudenį.
Prieš tris savaites Prezidentūroje vykusioje diskusijoje „Lietuvos gynybos pramonės plėtra: problemos, sprendimai, perspektyvos“ buvo susitarta, kad šias įstatymo pataisas parengs bendra Ekonomikos ir inovacijų, Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ir Užsienio reikalų ministerijų darbo grupė.
Po diskusijos prezidento patarėjas Kęstutis Budrys pažymėjo, kad dešimtmečių senumo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas buvo sukurtas siekiant reguliuoti savigynai skirtų ginklų apyvartai, tačiau šiandien realijos yra visiškai pasikeitusios, todėl jį būtina keisti, kad teisinis reguliavimas nebūtų kliūtimi gynybos pramonės plėtrai.
Iki Seimo rudens sesijos Krašto apsaugos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos turėtų pristatyti dar vieną verslui itin svarbų teisinį dokumentą – specialų Gynybos pramonės įstatymą. Šiuo metu šiam naujam įstatymui renkamos pastabos ir pasiūlymai iš suinteresuotų grupių ir asmenų.
Sėkmės istorijų jau yra
Savo pasiūlymus įstatymui šią savaitę pateiks ir Nacionalinė gynybos pramonės asociacija. Jos valdybos pirmininkas Jonas Klimantas Delfi sako, kad Gynybos pramonės pakėlimas iki įstatyminio lygmens Lietuvos verslui būtų daug naudingesnis nei galimybė kurtis laisvosiose ekonominėse zonose.
„Mūsų asociacijos nariai visų pirma yra lietuviškos įmonės, o LEZ labiau yra orientuotos į geras sąlygas sudarančias užsienio kapitalo įmones. Mums tai aktualu tiek, kiek potencialiai gali atsirastų bendrovių, kurios vėliau taptų Lietuvos įmonių klientėmis“, – teigia J. Klimantas.
Pasak jo, specialus įstatymas patvirtintų nuostatą, kad gynybos pramonė yra svarbus ir nacionalinį saugumą didinantis sektorius, taip pat jame būtų įtvirtintas šios srities inovacijų skatinimas bei apibrėžtas verslo ir valstybės institucijų bendradarbiavimas.
„Pasiekimų šioje srityje yra padaryta ir be specialaus įstatymo, tačiau jis padėtų pačią pramonę pakelti į aukštesnį lygį. Kitaip tariant, šiandien turime situaciją, kai tam tikri verslui svarbūs klausimai yra diskutuojami su viceministrais, o įstatymas mus pakeltų iki ministrų, iki Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto. Ir šitą lygį reikia išlaikyti, jei mes norime, kad ta pramonės sritis turėtų svarbų vaidmenį“, – sako pašnekovas.
J. Klimanto teigimu, vis tai Lietuvos verslui leistų lengviau patekti į NATO šalių tiekimo grandines ir jose užimti svarbią vietą. Pasak jo, tai padariusių atskirų Lietuvos bendrovių jau yra, tačiau visuomenė apie jas nebūtinai žino
„Mes turime ir technologinių, ir gamybinių pasiekimų, nors kol kas ši pramonės sritis buvo podukros vietoje. Optinės, skaitmeninės technologijos, bepiločiai orlaiviai – Lietuvos įmonės šių sričių projektuose dalyvauja, tik visuomenė apie jas galbūt nežino ir negali žinoti, nes tai jautri sritis, daug dalykų, kurie vyksta, yra neskelbtini. Tačiau tai yra pavyzdys, kad tikrai galime būti konkurencingi“, – įsitikinęs Nacionalinės gynybos pramonės asociacijos valdybos pirmininkas.
