Išsakiusi ir daugiau priekaištų, Seimo narė, aišku, šiek tiek pasikarščiavo. Minėtame seminare dalyvavęs Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktoriaus pavaduotojas Vytautas Jonaitis patikino, kad ministerija ir pati organizuoja tokius seminarus. Jis aiškino nieko blogo neįžvelgiantis, jei sudaromos galimybės kuo išsamiau supažindinti visuomenę su daugiabučių namų moderninimu. Be to, pranešėjas iš ministerijos honoraro už paskaitą neėmė, o ką kviesti skaityti pranešimo, sprendė pati seminarą rengusi privati bendrovė.
Vis dėlto šiame versle yra ir daugybė klausimų, į kuriuos tiesmukai niekas negali atsakyti: ar išties pranešėjai gauna tokį atlyginimą, koks parašomas oficialiai; ar padengiamos realios maitinimosi išlaidos; galų gale ar už patalpas sumokama tiek, kiek nurodyta dokumentuose? Tokios korupcijos šiame versle galimybės neneigia ir patys konferencijų organizatoriai. Bet tai lieka vieša paslaptis, kol kas nors atvirai neprabilta.
Klausytojams pritraukti – vadybininkų armija
Konferencijas rengiančios bendrovės „Baltijos vadovų konferencijos“ direktorė Daiva Vilkelytė pusiau juokais teigia, kad konferencijų dalyvius surinkti padeda... talenta, „Ekspozonos“ projektų vadovė Laima Skurdelienė nuosekliai aiškina, jog ypač atidžiai renkama tema ir įdomūs pranešėjai. Pasak pašnekovės, nemažai įmonių ar privačių asmenų kreipiasi siūlydami temas. Tiesiog pakanka iškelti idėją, ir jei pasitarus paaiškėja, kad auditoriją pritraukti pavyks, imamasi pasirengimo darbų.
Vis dėlto, pasak L.Skurdelienės, klausytojus surinkti sunku, nes pasiūla didelė, o konkurencija žiauri. Todėl ir yra svarbiausia surasti tikslinę grupę, kuriai toji tema būtų naudinga ir įdomi. Kiekviena bendrovė turi savo pardavimų grupę, vadybininkus. Jie potencialiems klausytojams siūlo savo paslaugas ir renginius.
Visiems parūpusi tema
Grįžtant prie daugiabučių namų moderninimo temos, kodėl privati bendrovė surengė konferenciją daugiabučių namų moderninimo klausimu, parūpo ir Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentui Juozui Antanaičiui. Jis papriekaištavo Aplinkos ministerijai, kodėl organizuojami mokami seminarai, jei tokius galėtų surengti ir valstybės institucijos. Kai bendrijos išgyvena tik iš narių surenkamų mokesčių, pašnekovas suabejojo, ar kas galėtų skirti 400 litų dalyvio mokestį.
„Ekspozonos“ rinkodaros vadovas Elijus Romanovas paaiškino, kodėl pasirinkta ši tema. Pasak jo, daugiabučių namų moderninimo seminarų ciklas pradėtas dar rudenį. Tuomet seminaras buvo populiarus, pritraukė apie 100 klausytojų. Todėl šiemet nuspręsta temą pakartoti. „Mes žvelgiame į tai pakankamai paprastai. Ieškome tų aktualių klausimų, kurie gali būti populiarūs ir pritrauktų pakankamai klausytojų. Kadangi mums niekas dotacijų neskiria, ministerija šiam projektui lėšų irgi neskyrė, todėl ir privalėjome rinkti dalyvių mokesčius“, – teigė pašnekovas. Pasak jo, ministerijų darbuotojams honoraras dažniausiai nemokamas. Pagarbos labiau verti tie, kurie sugaišta nemažai laiko, stengdamiesi aktualią temą pateikti visuomenei. Būna ir tokių, kurie atsisako pasidalyti informacija vien todėl, kad vengia papildomo darbo.
E.Romanovas neneigė, kad pasirodžius Seimo narės publikacijai, daugelis bendrijų išsigando, todėl nario mokestį teko sumažinti.
Kodėl slepiama informacija?
Bendrovės „Baltijos verslo vystymo agentūros“ generalinis direktorius Algirdas Aušra pasiūlė „Ekspozonos“ atstovams informaciją apie konferencijų ir seminarų pranešimus nemokamai paskelbti mokslinėje elektroninėje bibliotekoje „e-Library.lt“. Dažniausiai šioje bibliotekoje galime išvysti informacijos apie daugelį konferencijų.
Su A.Aušra bendravusi „Ekspozonos“ administratorė Tatjana Fronskaja atsakiusi, kad tokia informacija laikoma konfidencialia. Pašnekovas nustebo sulaukęs tokio atsakymo. Pirmiausia tai būtų reklama pačiai konferencijas rengiančiai bendrovei. Be to, žmonės išsamiau susipažintų su minėta daugiabučių namų moderninimo tema. Jį nustebino dar ir tai, kad konfidencialiais pavadinti valstybės tarnautojų pranešimai. Galbūt už viso to slypi kokie nors korupciniai susitarimai, prisidengiant valstybės institucijų vardu?
Tokių dalykų nepaneigė ir „Ekspozonos“ rinkodaros direktorius. Tačiau kategoriškai atmetė, kad tai gali būti siejama su jo atstovaujama bendrove. „Niekas nepasakys, kad to nėra. Esu apie tai girdėjęs. Bet kiekviena įmonė ar organizatorius pats sprendžia, ar tuo naudotis, ar ne. „Ekspozonoje“ nėra nė vieno žmogaus, kuris būtų pasirašęs gaunantis vieną sumą, o pasiimtų kitą, mažesnę. Mūsų bendrovės vadovas – vokietis ir jis – didelis pedantas, todėl tokių dalykų netoleruotų“, – patikino E.Romanovas. Jis dar pridūrė, kad konkrečiu atveju buvęs daugiau nesusipratimas nei tendencingas atsisakymas pateikti informaciją apie konferenciją.
Vardo kaina
Bet grįžkime prie bendresnių dalykų. Išvydę konferencijos dalyvio mokestį, nelabai suvokiame, kiekgi užsiprašo patys pranešėjai. Pasak L.Skurdelienės, tam, kad renginys sulauktų susidomėjimo, reikia ir įdomių pranešėjų. O kad klausytojas iš renginio turėtų ir praktinės naudos, dažniausiai kviečiami tiek teorinių, tiek praktinių žinių turintys profesionalai. Pavyzdžiui, vienoje iš konferencijų „Elektroninės prekybos perspektyvos“ buvo pakviestas „Elektroninė prekyba ir Ko“ direktorius ir savininkas Marius Pareščius. Klausytojas turi išgirsti ne tik tai, kas vyksta šiandien, bet ir kokios ateities perspektyvos.
Dalyvio kaina priklauso nuo to, kokie kviečiami pranešėjai, ir visų kitų sąnaudų. Dažniausiai vienos dienos seminaras, jei nėra pranešėjų iš užsienio ar jų nedaug, vidutiniškai kainuoja apie 400 litų. Lektorių kainos labai įvairios. Pasak pašnekovės, vienas lektorius iš Amerikos užsiprašė 50 tūkst. JAV dolerių už dienos paskaitą be kelionės išlaidų. Lietuvoje kainos irgi priklauso nuo lektorių vardo. Vienas gali paprašyti 100 litų už valandą, kitas – ir 5 tūkst. litų.
„Baltijos vadovų konferencijų“ direktorė D.Vilkelytė skelbia dar didesnes sumas. „Yra tokių kalbėtojų, kurių niekuomet negalėsiu atvežti į Lietuvą, nors skaičiau jų knygas ir žinau, kad jie nuostabūs. Tarkime buvęs „General Motors“ generalinis direktorius Jackas Welshas. Jo honoraras per vienos dienos seminarą – 150 tūkst. dolerių ir dar išlaidos asmeniniam lėktuvui. Aš jam rašiau asmeniškai, nes perskaičiusi keletą knygų įsitikinau, kad jo patirtis būtų naudinga. Kitas pranešėjas, kurį irgi labai norėjau pasikviesti, buvo Malcomas Gladwelas. Jis tyrinėja rinkodaros galimybes veikti vartotojų pasąmonę. Šio honoraras – 75 tūkst. JAV dolerių, o kur dar kelionė, pragyvenimas ir kt.. Amerikietis modernus netradicinės rinkodaros specialistas Setas Godinas atsisakyme parašė, kad jam tiesiog per toli skristi...“ – pasakojo pašnekovė.
Ši bendrovė konferencijų lankytojams taiko tūkstančio litų kainą, kuri kartu yra ir įmonės prekės ženklo dalis. D.Vilkelytė nenorėjo konkretinti lietuvių lektorių honoraro, nors patikino, kad kai kurie paprašė pinigus pervesti į organizacijos „Gebėkit vaikus“ fondą. Pasak pašnekovės, dovanų karalius seniai mirė, todėl viskas kainuoja.
