Galime sulaukti vidinės migracijos
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas kalbėjo, kad keliamos bazinės palūkanos kaip reikiant tuština gyventojų kišenes. Kad paskolų įmokos kai kuriems gyventojams didėjo net keliais šimtais eurų, ne kartą skelbė ir „Delfi“.
Ekonomistas svarstė, kad dėl didėjusių įsipareigojimų bankams galima sulaukti ir vieno kito emigracijos atvejo siekiant susimokėti paskolas už būstą, tačiau didesnės emigracijos bangos iš Lietuvos turėtų būti išvengta.
„Atlyginimai Lietuvoje sparčiai kilo ir, praktiškai, atlyginimų skirtumus skaičiuojame procentais, nebe kartais.
Visgi, manau, kad palūkanos gali iššaukti vidinės migracijos dalykus. Šiandien trūksta darbuotojų regionuose, pramonės įmonės jų ieško, o atlyginimus siūlo panašius, kaip sostinėje. Būstas ten kainuoja ženkliai pigiau, skirtumus skaičiuoti galima kartais, sakykime, net iki penkių kartų.
Prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjo, kad reikia mažinti regioninę atskirtį, o augančios palūkanos ją labiausiai ir mažina.
Žiūrėkite, kas turi pasiėmę daugiausiai paskolų? Vilniečiai. O jei žmogus gyvena regione, jam tos palūkanos nėra labai svarbios“, – kalbėjo jis.
Pasak Ž. Maurico, regionuose būstų kainos yra mažesnės nei didžiuosiuose miestuose, dažnai siekia keliasdešimt tūkstančių eurų, todėl būstą dažnai galima įsigyti ir be paskolos.
„Dar vienas scenarijus gali būti, kad žmonės bandys važiuoti gyventi ir į Pietų šalis. Ten, praktiškai, viskas pigiau. Žmonės pasiskaičiuoja, kad ten gali uždirbti panašiai, kaip čia, bet susitaupo nemažai kitų išlaidų, ten šilčiau. Čia palūkanų augimo neišskirčiau, labiau bendrą kainų lygį“, – svarstė jis.
Visgi, kaip sutiko, turintiems paskolas pasispausti reikės, mat ne visų pajamas augo tiek, kiek paskolų įmokos.
„Bet tie, kurie paskolas turi pasiėmę anksčiau, manau, veiksmų neturėtų imtis. Jei paskola buvo pasiimta iki 2018 m., jų būsto vertė smarkiai pakilo. Jie turėtų „susikrapštyti“ paskoloms.
Bet kas pasiėmė neseniai paskolas, gal jų pajamos nedidėjo dabar, jiems bus sunku. Tai, kad beveik visos paskolos Lietuvoje pririštos prie EURIBOR yra labai blogai“, – teigė jis.
Daliai gyventojų ekonomistas mato išeitį.
„Tarkime, būstą pasisekė prieš kelis metus įsigyti Paupio mikrorajone, tai dabar jo vertė bus keliskart didesnė. Žmogus gali parduoti tą būstą ir „pliuse“ bus keliais šimtais tūkstančių. Už tą sumą jis kitą būstą kitoje vietoje jau galės pirkti be paskolos.
Judėjimas rinkoje vyks, o tada NT kainos nekils, nes didesnė pasiūla „ateis“ ir iš tokių žmonių“, – prognozavo jis.
Būsto ieško žiedinėse savivaldybėse
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius sutiko, kad šiuo metu aukštos palūkanos ir būstų kainos gyventojus verčia priiminėti sprendimus ir rinktis.
„Mūsų nariai indikuoja, kad daliai žmonių tampa sunkiau gauti paskolas. Tai – dėl EURIBOR kilimo, yra netenkinami bankų reikalavimai dėl pajamų gavimo.
Tada tiems žmonėms tenka galvoti, kaip elgtis. Dalis renkasi eiti į nuomos rinką, kita dalis ieško pigesnio būsto, antrinėje rinkoje, o kita dalis jo ieško žiedinėse savivaldybėse“, – sakė jis.
Kaip tikino, regionai ir žiedinės savivaldybės yra patrauklūs, nes galioja valstybės skiriama parama jaunoms šeimoms, kai iš valstybės galima gauti nemažą kompensaciją.
„Nepasakyčiau, kad labai ženklus tas išsikraustymo reiškinys, nevadinčiau ir tendencija, bet šiuo metu žmonės vykdo ieškojimus ir priiminėja sprendimus. Neatmesčiau, kad dalis tiesiog migruoja.
Žmonės žiūri, kur gali įgyti būstą, o darbas vis tiek pririštas labiau prie didžiųjų miestų“, – tikino jis.
M. Statulevičius sako pastebėjęs ir aktyvesnę kai kurių miestų merų komunikaciją, kai kviečiama atsikraustyti į regionus.
„Kam gyventi Vilniuje, jei gali gyventi kitur, sako politikai. Tačiau skirtumas tarp regionų ir miestų tikrai yra“, – pastebėjo jis.
Kad kylančios palūkanų normos gyventojus vers emigruoti į kitas šalis, M. Statulevičius tikino taip nemanantis.
„Žinoma, daliai bus sunkiau, bet tai – viena iš alternatyvų. Juk jei negauni ko nori, ieškai mažiau, sakykim, nuomojiesi. Jei ir tai pasidaro per daug, perki ne naują būstą, o jei dar mažiniesi – perki regione.
Emigracija, manau, eilėje yra koks penktas pasirinkimas“, – teigė atstovas ir pridūrė, kad pastaruoju metu augo ir atlyginimai.
„Ober-Haus“: kainos skiriasi kartais
Nekilnojamo turto agentūros „Ober-Haus“ specialistai pateikė skaičiavimus, kaip skiriasi panašaus NT kainos didžiuosiuose miestuose bei mažesniuose miesteliuose.
Remiantis pateiktais duomenimis, Vilniuje 35 kv. m. butas (pastatytas iki 2000 m. – red.) pernai vidutiniškai kainavo 90,2 tūkst. Eur. Kaune už tokios pat kvadratūros butą buvo prašoma 58 tūkst. Eur, Klaipėdoje – beveik 53 tūkst. Eur.
Kiek įdomesni skaičiai – mažesniuose miestuose.
Šiauliuose už tokį pati 35 kv.m. butą vidutiniškai pernai prašyta 39 tūkst. Eur, o Alytuje – 34 tūkst. Eur. Kainos jau kartais skiriasi ir Mažeikiuose. 35 kv. m. butas vidutiniškai kainavo 29 tūkst. Eur.
Panaši tendencija pastebima ir kalbant apie 45 kv.m. butus.
Vilniuje pernai tokie (pastatytas iki 2000 m. – red.) vidutiniškai kainavo 116 tūkst. Eur, o Mažeikiuose – vos 37 tūkst. Eur.
Daugėja skolų ir bankrotų
Neseniai „Delfi“ rašė, kad lietuviams, kilus palūkanų normoms, darosi vis sunkiau išsimokėti paskolas, grimztama į skolas.
Teigta, kad metų gale didesnis bankrotų skaičius gali laukti ir įmonių.
Naujausias „Coface“ įmonių nemokumo atvejų tyrimas parodė, kad pernai Lietuvoje užfiksuotas 1041 bankrotas, kai 2021 m. šis skaičius siekė 817, 2020 m. – 815, о 2019 m. – 1641.
Nors visame Vidurio ir Rytų Europos (VRE) regione bankrutavusių įmonių dalis pernai vidutiniškai siekė 0,54 proc., Lietuvoje šis rodiklis buvo didesnis pusantro karto (0,85 proc.), Latvijoje – mažesnis pustrečio karto (0,21 proc.), o Estijoje sudarė 0,08 proc. – 7 kartus mažiau už VRE vidurkį.
Aukščiausia bankrutuojančių įmonių dalimi išsiskyrė Serbija (6,69 proc.), Kroatija (2,08 proc.) bei Vengrija (1,54 proc.). Bendrovės „Coface“ skaičiavimais, bendras įmonių nemokumo atvejų skaičius VRE šalyse išaugo nuo 25917 (2021 m.) iki 36090 (2022 m.) – tai 39,3 proc. daugiau nei ankstesniais metais, buvo skelbiama siųstame spaudos pranešime.
Taip pat redakcija primena, kad ECB neseniai dar kartą pakėlė bazinių palūkanų normą. Kol kas, ko tikėtis, ateityje, lieka neaišku.
Nors vieni ECB atstovai tikina, kad palūkanos ir toliau bus keliamos, pasigirsta abejonių, kad netrukus jų kėlimui gali ateiti pabaiga.
Gyventojams pastaruoju metu paskolų įmokos išaugo šimtais eurų.
