Anot ministrės pirmininkės, Vyriausybė turėjo spręsti: ar leisti bankų akcininkams pasipelnyti, ar neplanuotus pajamų srautus nukreipti valstybei svarbioms sritims, šiuo atveju – krašto apsaugai.
„Kad taip atsitiko yra du pasirinkimai: arba leisti bankų akcininkams iš šitos visiškai nestandartinės situacijos uždirbti maždaug tris kartus didesnius pelnus – bankai ką tik skelbė pirmojo ketvirčio rezultatus, augimai tikrai yra įspūdingi – arba nustatyti tam tikrą rinkliavą ir šiomis lėšomis padaryti kažką tokio, kas ne šiaip populizmas (padalinti vieniems ar kitiems ir supykdyti kelias visuomenės grupes tarpusavyje), o spręsti tas problemas, kurios Lietuvoje yra pamatinės, už kurias Lietuva dabar nepagrįstai moka per didelę kainą už savo skolą, už investuotojų tam tikrą skepsį ir t. t.“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
„Tai yra gynybos pajėgumai, ką mes dabar ir vystome, šiuo momentu. Tiesiog sutampa laikas, tokį pasiūlymą Vyriausybė pateikė. Suprantu, kad bankai nėra juo patenkinti, bet, kita vertus, man atrodo, čia yra šioks toks moralės klausimas“, – pažymėjo ji.
Premjerė darkart paaiškino, jog dėl Europos Centrinio Banko (ECB) pradėto staigaus palūkanų normų kilimo, skirto pažaboti infliaciją euro zonoje, komerciniai bankai pradėjo gauti dideles pajamas už ECB laikomus indėlius, o ne dėl savo vykdomos veiklos.
„Bankų sektoriuje staiga pradėjo rastis pajamos, kurių bankai nei tikėjosi, nei planavo, nei galvojo, kad gaus, nei jie tas pajamas uždirbo tąja prasme, kad pardavė daugiau ar geresnės kokybės paslaugų ar kažkaip kitaip efektyviau veikdami tas pajamas uždirbo. Tai tiesiog toks garantuotas pajamų srautas“, – aiškino Vyriausybės vadovė.
Anot premjerės, „būtų buvę idealu“, jei ECB būtų sureagavęs į susidariusią situaciją arba veiksmų būtų ėmęsi patys komerciniai bankai.
„Kaip sakė mano kolega Raimondas Kuodis – būtų buvę idealu, jei tą klausimą būtų išsprendęs ECB, bet to nepadarė. Kita opcija buvo tą klausimą išspręsti patiems komerciniams bankams, bet kodėl turėtų. Pasirinkome paskutinę opciją, kuri gal yra pati nemaloniausia, bet pasiūlėme tiesiog numatyti laikiną įnašą, kuris būtų naudojamas labai konkrečioms ir apibrėžtoms reikmėms“, – dėstė I. Šimonytė.
Priėmimo stadijoje už Finansų ministerijos ir Lietuvos banko parengtą Laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymo projektą balsavo 103, prieš 12, susilaikė 13 balsavime dalyvavusių Seimo narių.
Įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.
Įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.
Prognozuojama, kad įgyvendinus įstatymus pagal tikėtiną scenarijų 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
Plenarinio posėdžio metu buvo svarstomas ir parlamentaro Petro Gražulio siūlymas, kad lėšos iš solidarumo įnašo būtų skirtos ne tik kariniam mobilumui bei infrastruktūrai, bet ir 50 proc. gyventojo patiriamų palūkanų už kreditą pirmam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti kompensavimui. Šiai iniciatyvai Seimas nepritarė.
Lietuvos bankų asociacija antradienį išplatintame pranešime paprašė prezidentą Gitaną Nausėdą įstatymą vetuoti.
