Už Aplinkos ministerijos pateiktą projektą balsavo 69, prieš 39, susilaikė 20 Seimo narių.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė ragina palaikyti įstatymo pataisas ir primena Lietuvai gresiančias baudas.
„Pramonė jau moka už taršą apyvartiniais taršos leidimais, yra keli sektoriai, kurie turi privilegijų ir išimtis, todėl nemoka, bet, deja, teršia aplinką, tai – transportas ar žemės ūkis. Tai bendra europinė tendencija, esame prisiėmę įsipareigojimus dėl žaliosios transformacijos, kad į ją būtų žiūrimą ne kaip į tam tikrą naštos pavidalą, bet kaip į galimybes transformuotis – perorientuoti pramonę prie mažiau taršesnių sprendimų.
Per ateinantį laikotarpį tam skirta per 6 mlrd. eurų. Todėl tai – galimybių metas Lietuvai. Bet tuo pačiu reikia suprasti ir mūsų atsakomybę – jei nepriimti sprendimai, bus tam tikra našta, turinti aiškią piniginę išraišką ateities kartoms. Tektų mokėti baudas už įsipareigojimų nevykdymą – 700 mln. eurų“, – kalbėjo konservatorius M. Lingė.
Seimo narys Aidas Gedvilas nepalaiko įstatymo pataisų ir atkreipia dėmesį į kitų prekių ir paslaugų brangimą.
„Natūraliai kyla klausimas, kokios įtakos tai turės Lietuvos piliečiams ir šalies ekonomikai? Jau dabar esame savotiški lyderiai tarp kaimyninių šalių kainų politikoje ir jau seniai lietuviai važiuoja svetur pirkti maisto produktų, statybinių medžiagų, buitinių prekių ir tų pačių degalų. Retorinis klausimas kolegoms: kiek procentiškai padidės svetur apsipirkinėjančių Lietuvos piliečių?
Su kiekvienais metais mes tampame vis brangesnė šalis ir šiandien priimame įstatymo projektą, kuriuo siūloma didinti akcizų tarifus, kurie, be abejonės, tiesiogiai darys įtaką tiek prekių, tiek paslaugų kainoms. <...> Priminsiu, kad transporto sektorius jau dabar sėkmingai perkėlinėja savo verslą į Lenkiją, kuro akcizų didinimas tik paspartins visus šiuos procesus. Kaip jūs nesuprantate, kad mes tampame nebe patraukli šalis verslui? Siūlau šio įstatymo projekto nepalaikyti“, – dėsto jis.
Seimo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius turėjo kelias pastabas.
„Keista, kad dabar vykdoma mokesčių reforma, bet ji bus pateikta po dviejų savaičių Seimui. O akcizų įstatymo projektas išimtas iš bendros mokesčių sistemos. Klausimas: mes mokesčių sistemą vykdome sisteminę ar svarstome ir priiminėjame atskirus įstatymus?
Antras dalykas – vartojimo mokestis. Jis paleis visus vartotojus, tai reiškia, kad padidins ir infliaciją.
Trečias dalykas – esame tranzitinė šalis. Visada akcizų politika buvo derinama su kaimyninėmis šalimis: Lenkija, Latvija ir Estija. Šiuo atveju Lietuva nedidelė šalis, manau, kad mums liks CO2, o degalai bus užpilami Lenkijoje arba Latvijoje. Pavyzdžiui, mažiausioje savivaldybėje, Kalvarijoje, 8 proc. dyzelino suvartoja nuo visos šalies suvartojimo kiekio. Tai rodo, kad tranzitinis transportas pasienyje pilasi degalus.
<...> Jei būtumėt automobilių taršos mokestį atnešę tokį, kad būtų kiekvienam automobilio savininkui reikėję mokėti nuo 70 iki 120 eurų, tada tikrai nebūtų kilę kliūčių. Per metus būtumę gavę 160 mln. eurų, kuriuos būtume nukreipę į kelių rekonstrukciją, pertvarkymą. Manau, trūksta šiek tiek atsakingumo“, – kalbėjo jis.
„Laisvietis“ Kasparas Adomaitis palaiko įstatymo pakeitimus.
„Yra daug gąsdinimų, kaip viskas blogės ir pan. bet importiniai naftos degalai skandina Lietuvos ekonomiką ne mažiau nei visi kiti veiksniai, sudėjus kartu. Naftos degalų importo kainos priklauso nuo karo, manipuliacijų ir kartelinių susitarimų didžiųjų pasaulio naftos išgavėjų, tokių kaip Saudo Arabija, Rusija ir kt. Lietuvai mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir manipuliacijų – būtina.
Palyginkime JAV ir Europą – žmonės automobiliai naudojasi ir ten, ir ten, bet Amerikoje naudojami didžiuliai automobiliai su daug degalų, o Europoje mes prisitaikėme ir turime mažesnius automobilius, bet nuvažiuojame ten, kur mums reikia. Taigi einame taršos mažinimo keliu, šis akcizų pakeitimas, įskaitant ir atsirandančią CO2 dedamąją yra apie tai“, – dėsto jis.
Akcizų įstatymą siūloma keisti, siekiant sumažinti iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatas arba jų atsisakyti, taip pat nuosekliai didinti gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomus akcizų tarifus.
Taip pat numatoma nustatyti akcizus šildymui skirtoms durpėms ir juos didinti. Galiausiai siekiama nuo 2025 m., kai bus sumažinta iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų ar jos panaikintos, į kai kuriems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus įtraukti CO2 dedamąją, kuri būtų proporcinga kuro rūšies CO2 išmetimui, atsižvelgiant į kaloringumą.
Šiuo metu bešviniam benzinui taikomas akcizas Lietuvoje siekia 466 eurus už 1000 litrų, dyzelinui – 372 eurus už 1000 litrų. Aplinkos ministerija siūlo benzino akcizą išlaikyti tokį patį, o dyzelino palaipsniui didinti. Nuo 2024 metų jis didėtų iki 466 eurų, o nuo 2025 metų – iki 500 eurų už 1000 litrų.
Nors ministerija siūlo benzino akcizą palikti tokį patį, tačiau nuo 2025 metų būtų įvedama CO2 dedamoji, kuri nuosekliai augtų iki 2030 metų ir tokiu būdu pabrangintų tiek dyzelino, tiek benzino kaina. Remiantis Aplinkos ministerijos skaičiavimais, 2030 metais benzino kaina už litrą padidėtų 17 centų, o dyzelino – 30 centų.
Skelbiama, kad pokyčiai penkerių metų laikotarpiu leistų surinkti per 1 mlrd. eurų pajamų į valstybės biudžetą.
