Petras Gražulis registravo įstatymo pataisą, susijusią su tuo, kad dalis iš šio mokesčio surinktų lėšų būtų skiriama padengti jaunų asmenų pirmo būsto paskolų palūkanoms.
BFK pirmininkas Mindaugas Lingė tikino, kad finansavimas gali būti nustatytas tik ypatingos svarbos dalykams, todėl BFK pasiūlymui nepritarė. Premjerė Ingrida Šimonytė, kalbėdama prieš, užsiminė ir apie populizmą.
„To neįmanoma įgyvendinti. Neaišku, kaip atrodytų finansinis to planas. <...> Spręskime šio laikmečio aktualias problemas, nereikia populizmo“, – sakė ji. Galiausiai, Seimas pasiūlymui nepritarė.
Apie bankų solidarumo įnašo mokestį dar prieš balsavimą bendrai pasisakė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen.
Ji teigė, kad klausimas buvo aptartas Liberalų sąjūdžio frakcijoje ir nors jo tikslas – kilnus, priemonė kelia klausimų.
„Manyčiau, kad frakcija laikysis to paties ir aš pati mokesčio neketinu palaikyti“, – teigė ji.
Algirdas Butkevičius posėdžio metu bendrai teigė palaikantis projekto idėją.
„Šiemet komercinių bankų pelnas sieks apie 1 mlrd. Eur", – sakė jis, bet sutiko ir kad investuotojams taip bus siunčiamas ne koks signalas.
Remigijus Žemaitaitis idėjos teigė nepalaikantis, nes taip gali būti apmokestinti visi verslai, kurių pelnai didėja. Taip pat tokį mokestį jis vadino „ubagų mokesčiu", nes, galiausiai, jis palies ir žemiausias pajamas gaunančius asmenis. Svarstyta, kad toks sprendimas gali pakelti bankų įkainius.
M. Lingė su tokiais svarstymais ir pareiškimais nesutiko. Jis tikino, kad investavimas į saugumą yra prioritetinis.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė, ragindama balsuoti už, sakė, kad Lietuva jau būtų ketvirta valstybė Europoje, nusprendusi priimti tokį mokestį bei kalbėjo, kad pinigai tiesiog „upeliais keliauja į komercinių bankų kišenes" ir tai nėra jų verslo strategijos laimėjimas. Tokias sąlygas, kaip tikino, sukūrė išskirtinės situacijos.
Kaip anksčiau rašė ELTA, laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį.
Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.
Įstatymo projekte siūloma, kad iš bankų surinktos lėšos būtų panaudotos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.
Jau anksčiau buvo skaičiuojama, kad priėmus įstatymą 2023 metais į valstybės biudžetą galėtų būti surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
LBA prašo Prezidento vetuoti naujo bankų mokesčio įstatymą
Seimui pritarus naujajam bankų pajamų mokesčio, vadinamo laikinuoju solidarumo įnašu, įstatymui, Lietuvos bankų asociacija (LBA) kreipiasi į Prezidentą, prašydama vetuoti šią iniciatyvą. Kaip teigiama pranešime, LBA viliasi, kad šitaip valstybės vadovas užkirs kelią atsirasti Konstitucijai prieštaraujančiam teisės aktui ir jo nulemtoms neigiamoms pasekmėms.
„Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu, Seimas turi užtikrinti, kad mokesčių įstatymai įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. LBA vertinimu, naujojo įstatymo įsigaliojimas nuo jo priėmimo datos nesuderinamas ir su tokiems teisės aktams taikomu reikalavimu, ir su konstituciniu teisinės valstybės principu. Šis reiškia, kad mokesčių mokėtojai turi teisę pagrįstai tikėtis, kad mokesčiai, jų tarifai, lengvatos ir kitos esminės mokesčių sąlygos tam tikrą laiką nebus keičiami, nebent būtų nustatomos palankesnės sąlygos mokesčių mokėtojams.
LBA primena, kad ydingas įsigaliojimo terminas – ne vienintelis per du mėnesius paruošto bei priimto įstatymo trūkumas. Asociacijos vertinimu, juo nustatomas selektyvus dalies vieno sektoriaus įmonių apmokestinimas prieštarauja ir Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, pažeidžia valstybės pagalbos taisykles bei griauna valstybės patikimumą tarptautinių investuotojų akyse.
Be to, įvedant naują mokestį, neatsižvelgta į Europos centrinio banko nurodytas grėsmes Lietuvos investicinei aplinkai ir finansiniam stabilumui. Šiam jis, anot LBA, neabejotinai turės neigiamos įtakos: pritaikius tokio reikšmingo tarifo naują mokestį ir apribojus kredito įstaigų galimybes veikti pelningai, mažinamas Lietuvos finansų sistemos atsparumas.
Įstatymo rengėjai aiškinamajame rašte teigia, esą „netikėtai gauta ekonominė renta savo prigimtimi nėra sietina su verslo sprendimais“. Tokie argumentai leidžia teigti, kad Įstatymo autoriai nesupranta kredito įstaigų prisiimamos ilgalaikių paskolų rizikos ir visiškai nevertina ilgalaikės iš paskolos gaunamų pajamų perspektyvos.
Lietuvoje veikiantys bankai nuo 2020 m. moka į valstybės biudžetą trečdaliu didesnį pelno mokestį nei visi kiti ūkio subjektai – 20 proc. vietoje įprastinių 15 proc. Įvestas kaip laikinas, 2021-aisiais šis mokestis tapo nuolatiniu“, – rašoma asociacijos pranešime.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Respublikos Prezidentas gali vetuoti įstatymą vadovaudamasis įvairiais argumentais ir motyvais, taip pat ir tuo, kad įstatymas galimai prieštarauja Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 22 d. nutarimas). Prezidento veto atveju įstatymas būtų nepasirašytas ir grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti.
