Skelbiama, kad šią statistiką augino atvykusių ukrainiečių srautas, tačiau tokių klientų grupėje yra ir kitų šalių piliečių, turinčių pabėgėlio, papildomos ar laikinosios apsaugos statusą. Jie yra atvykę iš Sirijos, Irako, Afganistano, Turkijos, Tadžikistano, Venesuelos, Jemeno, Kubos, Baltarusijos, Rusijos. Per 2022 metus iš viso registruoti 393 pabėgėliai.
Iš Ruklos padalinio 56 pabėgėliai pernai atvyko į Vilnių ir Kauną – didmiesčiuose jie turi didesnes galimybes greičiau įsitvirtinti, susirasti būstą ir įsidarbinti. Dauguma kuriasi sostinėje – 50 asmenų registruota iš Afganistano (23), Sirijos (9), Turkijos (7), Tadžikistano (4), Irako (3), Venesuelos (1), Jemeno (1), Kubos (1), Sudano (1). Dar 69 – Baltarusijos (67) ir Rusijos (2) piliečiai.
„Darbas su pabėgėliais yra sudėtingas, tačiau įdomus ir kūrybiškas. Kiekvienas atvejis išskirtinis ir reikalaujantis nestandartinių sprendimų siekiant padėti, bendradarbiauti su socialiniais partneriais bei darbdaviais“, – pasakojo metus su pabėgėliais dirbanti Vilniaus klientų aptarnavimo skyriaus vyr. specialistė Sigita Arūnaitė.
Atvykėliai iš Baltarusijos ir Rusijos dažnai turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją, tačiau darbo paieškoje susiduria su sunkumais įsidarbinti pagal turimą kvalifikaciją dėl lietuvių kalbos nemokėjimo.
Tuo metu dauguma kitų šalių pabėgėlių, ypač iš Azijos, dažniausiai nėra įgiję profesinės kvalifikacijos. Būna sunku įvertinti jų darbo patirtį, kai kurie nemoka naudotis kompiuterinėmis technologijomis, neturi pradinio išsilavinimo, negeba skaityti bei rašyti. Dalis nemoka nei lietuvių, nei anglų, nei rusų kalbų, todėl rasti darbą jiems sudėtinga.
Atvykėlius priima dirbti baldų pramonės, siuvimo, valymo paslaugomis ir gamyba užsiimančios įmonės Vilniuje, Kaune ir Jonavoje. Užimtumas per tris metų mėnesius šalyje suteiktas 900 pabėgėlių, iš jų – 59 asmenims iš Rytų Azijos, Lotynų Amerikos, Baltarusijos.
