Šios lėšos bus skiriamos iš dviejų didžiausių šaltinių: 2014–2020 m. ir 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų, taip pat – „Naujos kartos Lietuva“ plano.
Tikisi įprasto augimo kitais metais
Balandžio pabaigoje vykusiame Šiaulių verslo forume pranešimą skaičiusi V. Markevičienė priminė, kad Finansų ministerija šiemet prognozuoja 0,5 proc. Lietuvos BVP augimą, kuris nuo 2024 m. turėtų artėti prie labiau įprasto 3 proc. lygio.
„Atsižvelgdami į esamą situaciją ir siekdami sustiprinti pozityvų impulsą ekonomikai, nukreipiame papildomas lėšas į valstybei strategiškai svarbias sritis“, – sakė viceministrė.
Viceministrė įvardijo šias aktualias galimybes spartesniam ekonomikos augimui: stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, ekonominį augimą skatinanti fiskalinė politika, efektyvus „Naujos kartos Lietuva“ plano ir kitų ES lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimas, geresnės demografinės tendencijos ir kvalifikuotų darbuotojų imigracija, spartesnis perėjimas prie žaliosios energetikos.
Pasak jos, šiame kontekste Vyriausybė imasi priemonių, kaip pasitelkus ES investicijas, paskatinti ekonomikos transformaciją ir teigiamus pokyčius.
„Jau šiandien valstybei reikalingi tolesni žingsniai, kurie padės verslui įgyvendinti globalių iššūkių padiktuotas transformacijas. Todėl valstybė nusprendė užtikrinti verslų ir gyventojų saugumą „energetiniuose karuose“.
Turime aiškią ambiciją iki 2030 m. 100 proc. apsirūpinti energija iš atsinaujinančių energijos išteklių, o verslas turi išskirtines galimybes tomis investicijomis pasinaudoti. 1,8 mlrd. eurų „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymas ir kitų ES fondų investicijų finansuojami projektai jau artimiausiu metu sukurs galimybe naudotis papildomu 1 gigavatu „žaliosios“ energijos bei investuoti į aukštos pridėtinės vertės kūrimą ir eksporto skatinimą“, – pažymėjo finansų viceministrė.
V. Markevičienė dar sakė, jog valstybė veikia ne vakuume, todėl karo Ukrainoje eskalacija, pernelyg stiprus monetarinės politikos sugriežtinimas, spartesnis energijos ir kitų žaliavų kainų augimas, mažiau palanki euro zonos ir globalios ekonomikos raida, svyravimai pasaulio finansų rinkose, visuomenės senėjimas ir darbuotojų trūkumas, nauji viruso protrūkiai gali daryti įtaką, tačiau Vyriausybė turi aiškų planą ir prioritetizuoja investicijas žaliajam kursui, skaitmeninimui bei švietimui, kurie padės Lietuvai tapti atsparesne ateities iššūkiams.
Kad pokyčius būtų galima pamatuoti, siekiama pasauliniame konkurencingumo indekse pakilti į 30 vietą (2020 m. Lietuva buvo 39), o skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse – tapti 7 visoje ES (2020 m. buvo 14). Atitinkamai siekiama, kad skurdo lygis sumažėtų iki 14 proc. (buvo 20,9 proc.), o pasauliniame inovacijų indekse būtų pasiekta 20 vieta (buvo 40).
Vyriausybės planuose taip pat yra 10 pozicija Europos ekonominėje erdvėje pagal EBPO PISA rezultatus (buvo 21–27). Siekiama, kad vidutinė gyvenimo trukmė pailgėtų iki 81 metų (buvo 75,1 m.), o laimės indeksas būtų ES aukščiausiųjų dešimtuke (buvo 17 vietoje).
Investuojami milijardai
V. Markevičienė nurodė, kad siekiant visų šių tikslų iki 2030 m. Nacionaliniame pažangos plane yra numatyta net 17 mlrd. eurų.
Daugiausiai jų ketinama skirti aplinkosaugai ir klimato kaitai (28,9 proc.), mokslui, inovacijoms ir ekonomikai (22,7 proc.), socialinei gerovei, sveikatai (13,9 proc.). Reikšmingą šių investicijų dalį sudaro ES fondų lėšos.
V. Markevičienė pristatė ir papildomas galimybes energetikai. Prie 17 mlrd. eurų anksčiau minėtų investicijų, papildomai 1,8 mlrd. eurų planuojama skirti atsinaujinančiai energetikai, įmonėms ir hibridinėms rizikoms valdyti.
Iš jų, iki 1 mlrd. eurų paskolų pasieks pramonės žalinimu, aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos plėtra bei eksportu užsiimsiančias įmones. 697,6 mln. eurų suplanuota AEI plėtrai.
Dar 25 mln. eurų – kibernetiniam saugumui, 9 mln. eurų – netaršaus krovinių gabenimui vidaus vandenimis, 85 mln. eurų subsidijų ir techninės pagalbos papildomai skiriama daugiabučių pastatų renovacijai.
Tuo metu verslo plėtrai ir prisitaikymui prie klimato kaitos numatyta 1,141 mlrd. eurų.
Į šią sumą įeina lėšos mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) skaitmeninimui bei inovatyviems verslo sprendimams (83 mln. eurų), verslo-mokslo sinergijai mokslinių tyrimų ir eksperimentinėje plėtroje (541 mln. eurų), žalios energijos sprendimams ir tvariai MVĮ transformacijai (196,7 mln. eurų), enterprenerystės fondui ir MVĮ įgūdžiams (29,8 mln. eurų).
Šioje srityje dar numatyta 60,2 mln. eurų taršaus transporto keitimui į netaršų, 51 mln. eurų alternatyvių degalų gamybai, 50 mln. eurų organinės pastatų renovacijos inovacijoms ir 128,8 mln. eurų pramonės energetiniam efektyvumui ir AEI sprendimams.
Atskirų finansinių investicijų sulauks Kauno, Šiaulių ir Telšių regionai, kuriose įsikūrusi ypač tarši pramonė. 263 mln. eurų ES investicijų, pasak viceministrės, yra skiriama būtent šių regionų transformacijai. Iš jų tvarių darbo vietų kūrimui – beveik 100 mln. eurų, pramonės dekarbonizacijai – 165,16 mln. eurų.
Vien per artimiausius mėnesius turėtų būti paskelbti Teisingos pertvarkos fondo kvietimai už 262,7 mln. eurų.
Bus rengiama galimybių studiją apie CO2 sugavimo ir saugojimo, vandenilio ir kitų inovatyvių technologijų panaudojimo galimybės Lietuvos pramonės įmonėse, veikiančiose labiausiai neigiamai paveiktose teritorijose.
Pramonės įmonės bus kviečiamos siūlyti gamybines investicijas, susijusias su technologinėmis eko-inovacijomis, pažangių technologijų diegimu, mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla/procesais, bendradarbiavimu tarp įmonių, tyrimų centrų ir universitetų, kas susiję su alternatyvaus kuro įdiegimu pramonės įmonėse.
Akmenės, Jonavos, Mažeikių savivaldybių administracijos, UAB „Akmenės laisvoji ekonominė zona“ užsiims pramoninių teritorijos kūrimu ir plėtra.
AB „Achema“ planuoja pradėti elektrolizės integravimą į amoniako agregatą (30 proc. H2 pakeitimas).
Be to, numatomas užsienio ir vietos investuotojų pritraukimas, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas, esamų studijų programų pritaikymas arba naujų kūrimas, pagal vietos darbo rinkos poreikius mažose ir vidutinėse pramonės įmonėse.
