„Turime didelę priklausomybę savo saulės baterijų – didžioji dalis saulės baterijų į Europą patenka iš Kinijos, o dabar mes vystome žaliąją energetiką. Na, tai jeigu Kinija uždarytų šitą prekybos srovę, tikriausiai susidurtumėm su pakankamai dideliu pasiūlos trūkumu.
(...) Galime imti tuos pačius lustus. Aišku, žinom, kad statistiškai daugiausiai jų pagamina Taivanas, bet, kaip žinia, Taivano dalis gamyklų yra pačioje Kinijoje. Tai jeigu kažkas atsitiktų, tai irgi galėtų sukurti didžiules ekonomines pasekmes“, – LRT RADIJUI patikino būsima ES ambasadorė JAV, pastarąjį pusmetį einanti užsienio reikalų viceministrės pareigas.
J. Neliupšienė paragino į Lietuvos bendradarbiavimą, ypač lustų technologijų srityje, žiūrėti kaip į didžiulę ekonominę galimybę.
„Mes neieškome specialiai, bent jau tikiu tuo, kažkokių papildomų įtampų. Tačiau savo nuomonę kiekviena nepriklausoma valstybė turi teisę pasakyti. Kalbant apie galimybes ir apie sprendimus bendradarbiauti lustų srityje su Taivanu, tiesiog reikia pagalvoti, kad tai yra (...) keliolikos trilijonų [vertės] globali rinka. Buvimas bent vienoje ląstelėje šitos globalios rinkos jau yra didžiulis laimėjimas ne tik finansų ar investicijų pritraukimo, įmonių veikimo, žmonių įdarbinimo prasme, bet ir prieigos prie technologijų, žmonių žinojimo, kas vyksta, ir iš to, aišku, po to išplaukiančių visų kitų galimų verslų, kurie paprastai apauga tokius centrus“, – teigė diplomatė.
ELTA primena, kad pastaruoju metu didėja įtampa tarp Kinijos ir JAV. Praėjusią savaitę Taivano gynybos ministerija pranešė, kad Kinijos kariuomenė netoli Taivano skraidino 38 naikintuvus ir kitus karinius lėktuvus. Pekinas pratybas surengė reaguodamas į Taivano prezidentės praėjusio mėnesio susitikimą su JAV Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy. Pekinas buvo įspėjęs, kad šis susitikimas išprovokuos atsakomąsias priemones.
