„Nesuprantu Lietuvos banko nuomonės, kad MMA nuo sausio 1 dienos galėtų didėti 13 proc. ECB kovoja su pertekliniu atlyginimų augimu, tada išeina Lietuvos bankas ir sako, kad reikia didinti atlyginimus 13 proc., kas yra penkis kartus daugiau, negu didėja produktyvumas ir tai būtų daroma kontekste, kai mes jau matome pramonės recesiją“, – trečiadienį Seimo Europos reikalų komiteto posėdžio metu teigė N. Mačiulis.
Pasak ekonomisto, toks algų didinimas užtikrintų didesnį nedarbo lygį. Anot jo, norint padėti mažiausiai uždirbantiems, turėtų būti ne keliamos algos, o didinamas neapmokestinamų pajamų dydis (NPD).
„To pasekmės galėtų būti gerokai aukštesnis nedarbo lygis nei dabar. Tai galvojant apie mažiausiai pajamų gaunančius gyventojus, turbūt reikia ieškoti išteklių didinti NPD. Bet tokie MMA indeksavimai, kurie buvo įprasti ir veikė pastaruosius 5 metus dabar grįš bumerangu labai skausmingai“, – tvirtino jis.
ECB persistengs didinant palūkanų normas
Taip pat N. Mačiulis teigė, kad ECB būdas kovoti su infliacija yra neefektyvus, kadangi palūkanų normų kėlimas trumpuoju ir viduriniu laikotarpiu neturi efekto šiam procesui. Pasak jo, šiuo metu ECB bando kovoti su infliacijos bei atlyginimų kėlimo lūkesčiais.
„ECB bando padaryti tai, kas yra beveik neįmanoma – jis bando slopinti infliaciją, jai neturėdamas labai didelės įtakos. Paties ECB tyrimai sako, kad palūkanų normų kėlimas trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu turi labai nedaug įtakos infliacijai. Iš esmės ECB kovoja su infliacijos lūkesčiais, su lūkesčiais susijusiais dėl atlyginimų kėlimo. Ir juos gali paveikti sukeldamas recesiją. Ir to atvirai nesakys, bet sau tikrai laikosi, kad reikia sukelti recesiją, kad padidėtų nedarbo lygis, sulėtėtų atlyginimų augimas ir dingtų infliacijos lūkesčiai“, – aiškino N. Mačiulis.
Ekonomisto tvirtinimu, šiuo metu vykdoma ECB politika galimai užtikrins visos euro zonos recesiją, kadangi palūkanos bus keliamos virš reikalingų stabdyti infliacijos procesui.
„Tai čia galime ieškoti visokių šviesos spindulių ir spėlioti, kad viskas bus gerai, kad labai tiksliai pataikys ECB su palūkanų normų kėlimu, pakels tik tiek, kiek reikia ir sustos tada, kai infliacija sumažės, ir dar nesukels recesijos. Bet tokio scenarijaus tikimybė yra kokie 10 proc. Daug labiau tikėtina, kad persistengs, nes pačiam ECB yra rizika sustoti kelti palūkanas per anksti, tuomet, kai toks pakėlimas gali pakenkti jų reputacijai kaip institucijai reguliuojančiai kainų stabilumą“, – tvirtino jis.
„Tai, ką mes matome Baltijos šalyse, tai yra recesija, mūsų nuomone yra labai tikėtinas scenarijus visoje euro zonoje šių metų antrą pusmetį“, – pridūrė ji.
Infliacija euro zonoje į padanges šovė po to, kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą. Nors šio rodiklio vertė kovą sumažėjo iki 6,9 proc., ji vis dar gerokai viršija ECB nustatytą 2 proc. tikslą.
Siekdamas pažaboti bendros valiutos bloke įsisiautėjusią infliaciją, ECB nuo pernai liepos padidino palūkanų normas 3,5 proc. Kitas banko Valdančiosios tarybos posėdis numatomas gegužės 4 d. Pastaruoju metu vartotojų kainų augimo tempas euro zonoje lėtėja.
