Apie tai, ko tikėtis gyventojams ir verslui dar šiemet, Delfi TV laidoje „Delfi interviu“ pasakoja „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Kuomet du ketvirčius iš eilės ekonomika traukiasi, reiškinys yra pavadinamas technine recesija. Ji yra labai specifinė Lietuvos atveju, nes pagrindinis veiksnys, stabdantis Lietuvos ekonomikos garvežį yra būtent pramonės sektorius, kuris nukentėjo nuo daugelio dalykų. Tai yra nutrūkusios tiekimo grandinės, nes nemažą dalį prekių ir žaliavų pirkdavo iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir taip pat eksportuodavo ten, tai ta rinka, daugiau mažiau, užsidariusi yra, energetinių kainų šuolis, konkurencija išaugusi iš Kinijos ir iš kitų valstybių, nes atsivėrė tiekimo grandinės.
Tai tų iššūkių tikrai yra nemažai, bet net gi tos pačios pramonės įmonės nemažina darbuotojų skaičiaus, stengiasi visais įmanomais būdais laikyti įsikabinus tuos darbuotojus, nes jie žino, kad jeigu jie atleis juos, tai vėliau bus labai sudėtinga juos atgal prisivilioti“, – situaciją aiškina Ž. Mauricas.
Nors recesija šalyje tikrai yra, tačiau, anot pašnekovo, daugelis šalies gyventojų, net ir tie, kurie dirba pramonės sektoriuje, jos apskritai nejaučia.
„Recesija yra, bet ji sukoncentruota pagrinde pramonės sektoriuje. Mažmeninė prekyba taip pat buvo panirusi po vandeniu žiemą, gal dar vis yra, dėl didžiulio neapibrėžtumo, didžiulio infliacijos šuolio ir gyventojų baimės, kas atsitiks su energetikos kainų“, – teigia pašnekovas.
Anot pašnekovo, dabartinė recesija peraugtų į krizę tada, kai pradėtų didėti nedarbo lygis šalyje, kai žmonės jau pradėtų nerimauti dėl savo darbo vietos ir, kai nustotų augti arba kristų darbo užmokestis.
„Darbuotojas dabar yra karalius – jis gali išsireikalauti sau didesnį atlyginimą, turi didelį pasirinkimą. Jeigu nedarbas pradeda augti, jau jis ne tik, kad baiminasi dėl savo darbo vietos, bet jam sunkiau ir atlyginimą didesnį išsiderėti – tada jau galėtume kalbėti apie krizę“, – teigia ekonomistas.
Kaip teigia ekonomistas, didžiajai daugumai sektorių dabar sunku surasti darbuotojų. Atlyginimai toliau kyla, o darbuotojai reikalauja juos vis didinti – lūkesčiai vis keičiasi. Infliacija Lietuvoje vis dar yra labai didelė, maisto kainos vis dar auga, tačiau yra prognozuojama, kad kainos pradės kristi. Ekonomistas Ž. Mauricas dalinasi, kokio kritimo galima tikėtis.
„Jis gali būti įvairaus dydžio, nes Lietuvoje infliacija padidino praeitais metais du trečdalius viso augimo. Lėmė energetika ir maistas – du dalykai. Tai dabar energetikos kainos jau šiek tiek krenta, maistas vis dar kyla, bet bendra infliacija, jeigu mes pažiūrėtume paskutinius šešis mėnesius, reiškia nuo spalio iki balandžio mėnesio, kainos Lietuvoje išaugo vos 2,6 procento. Jeigu turėsime dar tokius šešis mėnesius, o aš manau, kad turėsime netgi mažesnį kilimą, tai turėsime metinę tik 5 procentų infliaciją. Bet aš manau, kad mes turėsime dar mažesnę infliaciją“, – pasakoja Ž. Mauricas.
Paradoksas, kodėl gyventojai nejaučia recesijos
Anot pašnekovo, šioje situacijoje Lietuva iš kitų šalių išsiskiria tuo, kad Lietuvoje vis dar sparčiai auga darbuotojų atlyginimai ir užimtųjų skaičius.
„Užimtųjų, dirbančiųjų gyventojų skaičius dabar, arba savarankiškai, arba samdomųjų darbuotojų, yra 5 beveik 6 procentais daugiau, negu 2019 metais prieš pandemiją“, – teigia Ž. Mauricas.
Kaip teigia, šioje vietoje yra įdomus paradoksas, dėl kurio didžioji dalis gyventojų recesijos nejaučia.
„Kas krenta ir smarkiai pakrito, tai pramonė. Pramonės įmonės yra priverstos pristabdyti gamybą dėl pabrangusių žaliavų, dalis yra užstrigusios nes gaudavo žaliavas iš Rusijos, Baltarusijos, tame tarpe ir Ukrainos. Tai tiesiog tai yra pramonės sulėtėjimas, šokas, nes didžiausią energetinį ir karo šoką gavo būtent pramonės sektorius. Jeigu mes pažiūrėsime į kitą sektorių, pavyzdžiui, informacinių technologijų paslaugų, tai eksporte 50 procentų yra augimas.
Aišku, čia prisidėjo ir Baltarusijos įmonės, kurios atėjo į Lietuvą, bet ir vietos įmonės plečiasi“, – pasakoja ekonomistas.
Tačiau, anot jo, vien tokio augimo neužtenka, nes pramonės sektorius yra labai platus ir jiems kylantys iššūkiai spartina ekonomikos kritimą. Pašnekovas kviečia prisiminti 2020 metus, kada Lietuva neturėjo recesijos. Anot jo, taip buvo dėl to, kad pramonė ištempė kitų šakų nusileidimą ir kompensavo kitų sektorių netektis.
Tada poveikį ir pasikeitimus jautėme stipriau, nes daugybė žmonių dirba laisvalaikio ir paslaugų sektoriuose ir jie jautė, kad praranda darbą. Dabar vyksta atvirkštinis procesas. Turime recesiją, kurios daugelis nejaučia. Anot ekonomisto, ją galima vadinti ir pramonės recesija.
„Vilties labiausiai suteikia tai, kad energetinis šokas nebuvo toks didžiulis, kas Lietuvai yra labai svarbu, nes mes esame priklausomi nuo energetinių žaliavų importo. Jeigu blogiausiais mėnesiais iš Lietuvos po 10 procentų BVP išvažiuodavo į užsienį už naftą, dujas, elektrą, tai dabar tas skaičius tris kartus mažesnis, plius dar mes patys labai daug investuojame į energetiką.
Tai šis dalykas labiausiai teigiamas, o daugiausiai nerimo kelia kylančios palūkanų normos ir kaip tai paveiks būsto sektorių, gyventojų vartojimo įpročius. Ypatingai tų gyventojų, kurie pasiėmę paskolas, nes iššūkis yra tame, kad didžioji dalis paskolų yra susietos su tarpbankinėmis palūkanomis ir kylant bazinėms palūkanoms automatiškai didėja išmokos. Geroji žinia, kad įsiskolinimo lygis nėra didelis Lietuvoje, ypatingai turiu omenyje, kad atlyginimai kilo ir net gi būsto vertė, tai didžiajai daugumai žmonių ta našta nėra didelė, net gi dabar pakilus palūkanoms“, – teigia Ž. Mauricas.
Anot pašnekovo, žmonės, turintys paskolas, matydami padidėjusias įmokas turi spręsti, kaip perskirstyti savo pinigus.
„Jau perskirstymas vyksta, jau tikrai žmonės ieško ir daugiau akcijų, ir atsisako tam tikrų dalykų. Bet, kaip minėjau, ta dalis – ji nėra didelė. Apskritai dalis, kuri turi būsto paskolas, nėra labai didelė Lietuvoje ir ta dalis, kuriems ta paskolos našta yra didelė, yra dar mažesnė. Tai čia geroji žinia“, – teigia Ž. Mauricas ir prideda, kad žmonės apie tai jau supranta kur kas daugiau ir mokosi iš 2008 metais matytų pavyzdžių.
Ekonomistas pastebi ir tai, kad būsto kainos Lietuvoje kristi taip ir nepradėjo, nors kitose šalyse kritimas matomas.
„Čia fenomenas, nes visose kitose šalyse krenta. Vėlgi, pajamų augimas stiprus, demografinė situacija, kaip minėjau, užimtųjų skaičius 5 procentais išaugo, tada dar didžiulis gyventojų augimas – rekordinis gyventojų augimas, nuo pat valstybės pradžios – nes tiek ukrainiečiai atvyko, tiek baltarusiai, tiek ir lietuvių gyventojų teigiamas balansas migracijos. Visa tai sudaro palankias sąlygas to būsto rinkos aktyvumo išlaikymui“, – teigia Ž. Mauricas.
Dugnas jau pasiektas
Nors situacija šalyje šiuo metu nėra itin džiuginanti, tačiau ekonomistas nusiteikęs optimistiškai.
„Aš manyčiau, kad yra didelė tikimybė, kad mes jau pirmą ketvirtį šių metų pasiekėm tą dugną. Be abejo priklausys nemaža dalimi nuo pramonės raidos, kaip jai seksis ateity, bet yra daug prielaidų manyti, kad mažmeninė prekyba, tarkime, vidaus vartojimas, turėtų atsigauti ir pamažu netgi kilti.
Kiti sektoriai turėtų demonstruoti augimą, ypatingai informacinių technologijų, finansinių paslaugų eksportas, kur minėjau, kad augimas milžiniškas yra.
Na ir pramonė, žinoma, didžiausias klaustukas, bet pačioj pramonėj irgi yra šviesių žiburėlių. Tikrai nemažai investuoja pramonė, turime inžinerinę pramonę, kuri pakankamai neblogai laikosi. Taip, kad toje pačioje pramonėj yra didžiulis pasiskirstymas. Tos šakos, kurios priklauso labiau nuo būsto rinkos, kuri šiuo metu yra atšalusi visoje Europoje arba nuo energetinių žaliavų kainų – jos susiduria su iššūkiais. Kitos pramonės įmonės visai neblogai laikosi“, – teigia Ž. Mauricas.
Dažnai mėgstama spėlioti, kokios raidės formos bus mūsų recesija. Anot pašnekovo, mūsų recesija – atitinka K raidę.
„Vieni sektoriai kyla, kiti leidžiasi. Tai tas, vėlgi, netolygumas didžiulis, panašiai kaip buvo pandemijoj, tik atvirkštinis, veidrodinis variantas. Tada pramonė buvo pirmoj vietoj, dabar apsikeitėm. Ir labiau, aš manyčiau tarp V ir U formos. Mes pakrisim, bet su didele tikimybe, kad mes, visgi, kilsim“, – įvertina jis.
„Jeigu pasižiūrėtumėm didžiausias Lietuvos įmones, kokie yra jų investiciniai planai, kokie planai yra kalbant apie darbuotojų sandą, apie apskritai plėtrą – tai jie tikrai yra labiau teigiami nei neigiami“, – teigia ekonomistas.
Kitiems metams kone visos institucijos prognozuoja augimą Lietuvos ekonomikai. Nuo ko tai priklausys? Ar dings problemos, su kuriomis šalis susiduria šiuo metu?
„Čia, vėlgi, tam tikri vilties spindulėliai, kad galbūt Ukrainoje pavyks išstumti Rusijos kariuomenę į 1991 metų sienas arba bent jau kažkur tai. Energetinių žaliavų kainos – prognozuojama, kad jos stabilizuosis, kas būtų labai gerai Lietuvos ekonomikai ir taip pat pramonei.
Taip pat, be abejo, sugrįžus tam stabilumui, gal daugiau ir privatus sektorius investuos. Mes turime gerų dalykų kalbant apie atsinaujinančią energetiką – labai didelės yra investicijos daromos. Na ir taip pat tikimasi palūkanų normų kalno viršūnės pasiekimo ar, netgi, šiokio tokio palūkanų mažėjimo. Kalną, manyčiau, turėtumėm pasiekti šių metų vasarą“, – teigia Ž. Mauricas.
Prasta situacija Skandinavijoje
Mūsų eksporto rinkos yra Vakarų Europos šalyse. Ekonomistas komentuoja ir tai, kokia situacija matoma ten.
„Skandinavijos šalyse situacija yra prastoka. Ten matyti, kad didžioji dalis šalių panirs į recesiją, nes yra didžiulė priklausomybė nuo palūkanų normų kilimo ir įsiskolinimų lygis žymiai didesnis, ir būstų kainų santykiniai rodikliai žymiai prastesni.
Vokietija taip pat, tikėtina, kad panirs į recesiją, nes ten pramonė sudaro labai didelę dalį ir labai svarbią. Ir, kaip matom, pramonė nėra dabar tas sektorius, kuris žibės šiais metais. Bendrai Europos Sąjungoje, manyčiau, kad gali būti visko, bet labiau sakyčiau, kad galim išsilaikyti vandens paviršiuje“, – aiškina ekonomistas.
„Dar yra ir tokie politiniai dalykai. Dabar niekas recesijos nenori, nes vyksta karas su Rusija ir, galbūt, netgi su platesne koalicija šalių. Karų metu, net ir Antrojo pasaulinio karo metu, jeigu pažiūrėtumėm istoriją, labai retais atvejais recesija buvo. Kada buvo didžiausia recesija JAV – tai pasibaigus Antrajam pasauliniam karui“, – primena jis.
„Lietuva turi milžiniškus rezervus. Susiklosčius prastesnei situacijai, vėl gali šliūkštelėti pinigų. Aišku, tai, vėlgi, sukels infliaciją, sukels didelį gyventojų nepasitenkinimą, bet ta galimybė yra Lietuvos“, – teigia Ž. Mauricas.
Anot jo, politikai dabar geriau toleruos didesnę infliaciją, bet mažesnį ekonomikos nuosmukį arba jokio nuosmukio, nei rizikuos sukelti ekonominį nuosmukį ar krizę.
Pastebimas Norvegijos kronos nuvertėjimas, gyvenimas Anglijoje irgi nebėra toks paprastas ir patogus. Kyla klausimas, ar lietuvaičiai sugrįš namo, atgal į Lietuvą?
„Ta statistika tarptautinės migracijos yra pakankamai džiuginanti. Mes jau keletą metų iš eilės turime teigiamą Lietuvos gyventojų migracijos balansą. Žmonės pamato, kad Lietuvoje ne tik gyventi, bet ir gerai gyventi galima. Ir manau, kad tų žmonių mes turėtume prisivilioti“, – teigia pašnekovas.
Pasak jo, į Lietuvą ne tik sugrįžta patys tautiečiai, bet ir žmonės iš kitų šalių. Daugėja rusų, baltarusių bei ukrainiečių, tačiau prioritetą, anot jo, teikti reikėtų emigravusiems lietuviams.
