Antradienį Valstybės duomenų agentūra paskelbė, kad 2023 metų pirmąjį ketvirtį BVP pokytis buvo neigiamas ir siekė -3 proc. Kadangi tai jau antras toks ketvirtis iš eilės, šalies ekonomika įžengė į techninę recesiją.
2023 m. pirmąjį ketvirtį didžiausią neigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo bei nekilnojamo turto operacijų įmonių veiklos rezultatai.
Konferencijoje „Kur pasuks Lietuvos ekonomika po vangios metų pradžios“ SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas trečiadienį sakė, kad bankas pablogino tiek šių, tiek kitų metų ekonomikos prognozę.
„Nuo pandemijos pabaigos silpsta prekių paslauga, bet paslaugų vartojimas vis dar yra aukštas tiek JAV, tiek euro zonoje. Bet Lietuvoje pramonė sudaro apie 23 proc. BVP, o matome, kad geresnė situacija ten, kur stipresnis paslaugų sektorius“, – sakė T. Povilauskas.
SEB bankas, atsižvelgdamas į prastesnį nei tikėtasi pirmojo ketvirčio BVP pokytį, prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks 0,2 proc., o ateinančiais metais augs 2,7 procento.
2023 metų infliacijos prognozė palikta nepakeista – ji šiemet bus 9 proc., o kitąmet mažės iki 2,7 procento. Iš svarbesnių prognozių pokyčių reikėtų išskirti vidutinio darbo užmokesčio nuo 9 proc. iki 10,7 proc. didėjimo šiais metais prognozės pagerinimą.
„Pirmas ketvirtis tam tikriems sektoriams buvo prastesnis. Tie sektoriai turi didelę įtaką BVP struktūrai, bet ne tokią didelę darbo rinkai“, – kalbėjo ekonomistas.
Pasak jo, antradienį paskelbti Duomenų agentūros duomenys buvo prastesni nei laukta, pramonė vargu ar atsigaus ir antrąjį metų ketvirtį, o tai reiškia, kad ir 0,2 proc. nuosmukio prognozė gali būti pernelyg optimistinė, o tikrasis ūkio susitraukimo mastas gali siekti ir 1 procentą.
Prekyba atsigaus antrąjį pusmetį
Mažmeninės prekybos, neįtraukus degalų ir transporto priemonių prekybos, apyvarta lyginamosiomis kainomis
pirmą ketvirtį buvo 4,7 proc. mažesnė negu prieš metus. Toks nuosmukis buvo mažesnis negu praėjusių metų paskutinį ketvirtį. Apskritai metinis pokytis yra neigiamas jau nuo praėjusių metų gegužės. Pirmą ketvirtį maisto prekyba besiverčiančių mažmenininkų apyvarta krito 7,4 proc., ne maisto – 2,5 procento. Prasčiausiai kaip ir ankstesnį ketvirtį sekėsi garso ir vaizdo, informacinių ir ryšių technologijos, sporto įrangos, žaidimų pardavėjams, geriausiai – tekstilės, drabužių ir avalynės pardavėjams, vaistinėms. Šie pokyčiai labai aiškiai rodo, kad žmonės pastaruoju metu mažiau pirko to, ką labai graibstė pandemijos metu, ir atvirkščiai.
Ir toliau didelę neigiamą įtaką nuosmukiui darė didesnė negu 19 proc. metinė prekių, išskyrus degalus, kainų infliacija pirmą ketvirtį. Toks infliacijos dydis vis dar viršijo gyventojų pajamų augimo tempą. Išliko vis dar labai didelė maisto kainų infliacija, kuri pirmą ketvirtį buvo arti 30 procentų.
„Tiesa, baiminomės dar didesnio nuosmukio, tačiau padėtį taisė mažesnės, negu tikėtasi, gyventojų išlaidos už elektros energiją, gamtines dujas ir šilumą. Taip pat labai didelę paspirtį suteikė ir atpigę degalai. Dyzelinas jau yra 18 proc., benzinas 7 proc. pigesnis negu prieš metus“, – sakė T. Povilauskas.
Tikėtina, kad metinis mažmeninės prekybos apyvartos lyginamosiomis kainomis pokytis taps teigiamas antrą pusmetį, jeigu pasiteisins lūkesčiai, kad infliacija jau bus mažesnė negu metinis vidutinio darbo užmokesčio pokytis, o darbo rinkoje padėtis nepablogės labiau, negu prognozuojame.
Atlyginimai ir toliau augs
Tuo metu nedarbo lygis šiemet turėtų augti iki 6,9 proc., nepaisant to, SEB bankas gerina darbo užmokesčio augimo prognozes. Pasak ekonomisto, įmonių pelnai pastaruoju metu smunka, o jei ši tendencija užsitęs, tai gali daryti neigiamą įtaką darbuotojų skaičiui.
„Metinis atlyginimų pokytis vis tiek bus pakankamai didelis ir viršys 10 procentų, nors tokių ketvirtinių šuolių veikiausiai nebematysime“, – teigė T. Povilauskas.
Anot jo, metų pradžioje didžiausią įtaką algų didėjimui darė 15 proc. išaugęs minimalus mėnesinis darbo užmokestis ir didėję atlyginimai viešajame sektoriuje.
SEB prognozuoja, kad vidutinė alga šiemet bus 10,7 proc. didesnė nei pernai.
Tuo metu vidutinė infliacija šalyje šiemet dar sieks 9 proc., nors metų pabaigoje ji jau nusileis iki maždaug 3 procentų.
„Sakyčiau, ačiū Dievui, infliacija yra tas rodiklis, kuris pastaruoju metu nebestebina. Jau birželį infliacija bus vienaženklė, o kitais metais tikimės 2,7 proc. infliacijos“, – kalbėjo ekonomistas.
Būsto kainos šiek tiek mažės
T. Povilauskas prognozuoja, kad būsto kainos šiemet susitrauks maždaug 5 proc. Pasak jo, tokią prognozę leidžia daryti faktas, kad šių metų sausis ir vasaris NT rinkai buvo sunkūs, o balandis, tikėtina, buvo dar prastesnis, šį mėnesį rinka traukėsi maždaug dešimtadaliu, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu.
„Tam įtaką daro aukštos palūkanos ir mažas aktyvumas pirminėje būsto rinkoje. Šiemet joje turėsime apie 200 sandorių per mėnesį, kai geriausiais laikais jų būdavo apie 500. Šiuo metu būsto perkamumo rodikliai yra nukritę iki 2011 m. lygio“, – kalbėjo SEB ekonomistas.
Jo teigimu, tai reiškia, kad kalbas apie būsto brangimą šiemet galima pamiršti. Nors kainos kol kas laikosi, per metus jos mažės maždaug 5 procentais.
