Žiniasklaidos planavimo agentūra „Open Agency“ bendradarbiaudama su duomenų rinkimo agentūra „Norstat“, šių metų kovo 31 – balandžio 5 d. internetu apklausė 902 18 metų ir vyresnius Lietuvos gyventojus. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,3 proc. Apklausa atlikta Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) užsakymu.
Apklausos rezultatai rodo, kad 2 iš 3 (66 proc.) Lietuvos gyventojų artima pozicija, kad mokesčiai galėtų didėti tiems, kas uždirba vidutines ir aukštesnes pajamas, bet mokesčių sumoka mažiau, o viešosios paslaugos (švietimas, medicina, pensijos ir išmokos bei kt.) galėtų gauti didesnį finansavimą.
Penktadalio (23 proc.) nuomone, mokesčiai neturėtų didėti, o viešųjų paslaugų finansavimas turėtų likti tame pačiame lygyje.
Pozicija, kad mokesčiai galėtų didėti tiems, kas uždirba vidutines ir aukštesnes pajamas, bet mokesčių sumoka mažiau, o viešosios paslaugos galėtų gauti didesnį finansavimą, artimesnė TS-LKD, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (DSVL) rinkėjams.
Taip pat apklausos duomenimis, didžioji dauguma (93 proc.) Lietuvos gyventojų pritaria, kad Lietuvos mokesčių sistemoje galėtų būti daugiau teisingumo.
Maždaug pusė (51 proc.) Lietuvos gyventojų sutinka, kad Lietuvos mokesčių sistema būtų teisingesnė, jei dirbantieji pagal individualią veiklą būtų apmokestinami panašiai kaip ir samdomi darbuotojai, o trečdalis (33 proc.) tam nepritaria.
Kad dirbantys pagal individualią veiklą būtų apmokestinami panašiai kaip ir samdomi darbuotojai, dažniau pritaria tie, kurie balsuotų už LSDP ir TS-LKD, jei rinkimai vyktų šį sekmadienį.
Be kita ko, 8 iš 10 (80 proc.) Lietuvos gyventojų sutinka, kad Lietuvos mokesčių sistema būtų teisingesnė, jei gaunantieji dideles pajamas mokėtų didesnius (progresinius) mokesčius. Su tuo nesutinka 14 proc. apklaustųjų.
Kad Lietuvos mokesčių sistema būtų teisingesnė, jei gaunantys dideles pajamas mokėtų didesnius (progresinius) mokesčius, dažniau pritaria LSDP rinkėjai.
Lingė: gyventojai tikisi teisingesnės sistemos
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad apklausos rezultatus būtų sunku pritaikyti visos mokesčių reformos vertinimui. Tačiau kalbant apie gyventojų pajamas ir apmokestinimą pagal skirtingas veiklos rūšis, esą galima spręsti, kad gyventojai linkę palaikyti teisingesnę mokesčių sistemą.
„Kai girdime balsą iš kritiškai atsiliepiančių suinteresuotų pusių, kurias pokyčiai labiausiai paliestų, gali susidaryti vaizdas, kad palaikymas yra ribotas, bet kai pasižiūrime į visumą, o dirbantieji pagal darbo sutartis jaučia ir mato, kad už panašią veiklą pajamų gaunantys asmenys (besiverčiantys individualios veikla – red.) sumoka mažiau mokesčių, teisingumo pristinga. Tokią bendrą gyventojų nuotaiką turbūt apklausos rezultatai ir atspindi“, – vertina konservatorius.
Politikas įžvelgia gyventojų lūkestį turėti teisingesnę sistemą ir norą kurti paskatas, prisidedant prie viešųjų gėrybių finansavimo.
„Matome, kad žmonės nori jausti, jog jų sumokami mokesčiai prisideda prie viešųjų paslaugų kokybės gerinimo. Tai yra viena iš paskatų, kuri leidžia tikėtis pozityvesnio vertinimo (mokesčių pokyčių – red.)“, – sako M. Lingė.
BFK pirmininkas pažymi, kad dažnai gyventojai renkasi individualią veiklą dėl palankesnių mokesčių, o tai skatina įtampą darbo rinkoje.
„Individualios veiklos forma auga savo populiarumu. Vis daugiau žmonių įsitraukia ir naudojasi šia galimybe. Ir sutiktume, kad nemaža dalis renkasi šią formą ne vien dėl jos paskirties – galimybės organizuoti savo veiklą, kontroliuoti savo užimtumą, prisiimti tam tikrą rizikos dalį, bet prie to prisideda ir mokestinės sistemos palankumas.
Jei ieškoma palankesnių formų mokestine prasme, suprantame, kad jeigu ta tendencija auganti, įtampa darbo rinkoje su laiku tik didės. Jau dabar susiduriame su kuriozinėmis situacijomis Užimtumo tarnyboje – net ir besikreipiantys darbdaviai ieško, kad galėtų įdarbinti žmones pagal individualią veiklą. Kartais sunku suprasti, nes jų interesas – kad būtų galima sumokėti mažiau mokesčių nuo darbuotojų“, – komentuoja M. Lingė.
Anot jo, visų mokestinių pakeitimų tikslas – turėti didesnį tolygumą, teisingesnę mokesčių sistemą ir kad visi solidariai prisidėtų prie viešųjų gėrybių finansavimo.
„Vykdančiųjų individualią veiklą senatvės pensijų bendroji dalis mokama iš valstybės biudžeto, į kurį suneša ir dirbantys pagal darbo sutartis, ir pagal individualią veiklą, o bazinis pensijos dydis yra praktiškai tas pats, vėliau tik „Sodrinėje“ pensijoje atsiranda skirtumai tarp mokėtų įmokų. Bazinėje pensijoje vieni moka didesnes įmokas, t. y. samdomi darbuotojai, o dirbančių pagal individualią veiklą indėlis gerokai mažesnis“, – pavyzdį pateikia jis.
Verslo atstovai pažėrė kritikos
Finansų ministerijai pristačius siūlomą mokesčių reformą, ekspertų nuomonės dėl didesnio individualiai dirbančių gyventojų apmokestinimo išsiskyrė. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis reformą anksčiau įvertino kaip mokesčių kėlimą ir sakė, kad minimas „gyvulių ūkis“ dėl verslo liudijimų nesprendžiamas.
„Vykdoma tokia kairioji politika, kai uždirbantiems daugiau keliami mokesčiai. Tą patį matau ir su kapitalo apmokestinimu. Nors gudriai sakoma, kad kapitalui mokesčiai nesikeis, bet jeigu visos žmonių pajamos bus skaičiuojamos bendrai, tai tie žmonės, kurie yra įmonių akcininkai, kurie uždirba iš kapitalo, de facto mokės didesnius mokesčius“, – pažymėjo A. Romanovskis.
Jis sakė negalintis pritarti ir darbo santykių sulyginimo su individualia veikla, kadangi ši iš esmės yra verslas. „Bet pavyzdžiui, visiškai nesprendžiamas verslo liudijimų klausimas, o ten yra absoliutus gyvulių ūkis. Bet politikai turbūt pataikauja tai grupei žmonių, kurie galbūt moka mažesnius mokesčius, o juos didinti būtų labai nepopuliarus sprendimas“, – teigė LVK prezidentas.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) skaičiavimai rodo, kad mokesčiai augs net ir tiems individualiai dirbantiems žmonėms, kurių pajamos prilygsta minimaliai mėnesinei algai ar apskritai yra žemiau skurdo ribos.
„Kai pasižiūri skaičius, tai matai, kad mokesčiai didėja visiems. Taip, galbūt uždirbantiems mažiau, jie procentiškai auga mažiau, bet vis tiek auga, net ir tiems, kurie per mėnesį uždirba mažiau nei minimalus atlyginimas“, – Delfi teigė LBAA prezidentė Daiva Čibirienė.
Asociacijos skaičiavimais, ir 5 tūkst. eurų individualios veiklos pajamų gaunantys gyventojai, įgyvendinus visą siūlomos reformos paketą, mokesčių turėtų mokėti gerokai daugiau. Mokestinė našta augtų ir tiems gyventojams, kurie faktiškai uždirba valstybės nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą, tačiau dirba individualiai.
Ekonomistas vertina palankiai
Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad mokesčių reforma būtų mažinamas mokestinis atotrūkis tarp dirbančių pagal darbo sutartis ir užsiimančių individualia veikla. Pasak jo, priėmus tokį paketą, mokesčių sistema taptų teisingesnė ir labiau socialiai atsakinga.
„Bendrai vertinu labai teigiamai, didelė dalis įsisenėjusių problemų yra sprendžiamos. Viena pagrindinių – diskriminaciniai mokesčių tarifai. Pavyzdžiui, jei lyginsime dirbančius pagal individualią veiklą ir pagal darbo sutartis, tai vieni moka iki 20 proc., kiti – 40 proc., nors gali vykdyti visiškai identišką veiklą ir gauti identiškas pajamas. Tai nereiškia, kad dirbantys individualiai dabar mokės tokius pačius mokesčius, bet tie tarifai priartėja“, – laidoje „Delfi rytas“ sakė „Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis.
