„Per tris metų mėnesius produkcijos apimtys apdirbamojoje pramonėje krito apie 10 proc. Nereiktų būti labai naiviems ir akivaizdu, kad tai atsispindės ir bendrojo vidaus produkto pirmajame įvertyje“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.
Pasak Gitano Nausėdos patarėjos, pramonės apimčių kritimą lėmė dėl energijos kainų bei palūkanų normų augimo mažėjęs galutinių vartotojų ir verslų vartojimas Europos Sąjungoje, kuri, anot prezidentūros atstovės, yra pagrindinė Lietuvos pramonininkų rinka.
„Matome ir Lietuvoje, kad mažmeninė prekybos apyvarta taip pat sumažėjo apie 5 proc.“, – tikino I. Segalovičienė.
Ji taip pat pažymėjo, jog neigiamą įtaką Lietuvos pramonės rezultatams darys po atlaisvintų COVID-19 suvaržymų atsigaunanti Kinijos ekonomika.
„Nors kiek ir lėtesnis, nei užsienio ekspertų prognozuota, bet jis taip pat vyksta. Per pirmus du metų mėnesius Kinijos pramoninės produkcijos pajėgumai padidėjo beveik 2,5 proc., kai gruodį jie buvo pristabdyti ženklesnių pandeminių ribojimų. Tai didina konkurenciją globalioje rinkoje, žinoma, ir kai kuriems lietuviškų produktų gamintojams“, – kalbėjo Prezidentūros atstovė.
Anot jos, priemonių, kaip skatinti ekonomiką, aktyviai turėtų ieškoti valstybės institucijos, o Vyriausybė neturėtų pasyviai stebėti Lietuvos ekonominės situacijos ir neveiksnumą grįsti globalios ekonomikos reiškiniais.
„Jos turi būti labai proaktyvios siekiant, kad mūsų šalies ekonomika, kuri sugebėjo ištrūkti iš COVID-19 pandemijos iš esmės nenukraujavusi. Turime rasti jėgų grįžti, šitame iššūkių periode, į tvaresnį ekonomikos augimo kelią“, – dėstė I. Segalovičienė.
„Viešosios politikos, administraciniai sprendimai negali būti vėluojantys – ką mes dažnai matome pastaruoju metu. Siūlomi sprendimai turi būti efektyvūs, (…) tokie, kad duotų teigiamą rezultatą. Todėl pasyvi, stebėtojos vietą užėmusi Vyriausybė, kuri rodytų tik į globalius reiškinius, smarkiai praloštų“, – sakė patarėja.
Prezidentūros atstovė pažymėjo, kad G. Nausėda siūlo užtikrinti prieigą prie kapitalo, gerinti investicinę aplinką, pratęsti mokestinę lengvatą technologiniam atsinaujinimui, skirti dėmesį Lietuvos eksportą.
Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, jog sausio–kovo mėn. visa pramonės produkcija sudarė 9 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 11,9 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus –10,6 proc.).
Antradienį agentūra paskelbė, jog 2023 m. pirmąjį ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 15,8 mlrd. Eur. Palyginti su 2022 m. ketvirtuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -3 proc.
Tai jau antras ketvirtis iš eilės, kai Lietuvoje fiksuojamas neigiamas BVP pokytis. 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -0,5 proc.
Tai reiškia, kad Lietuvoje fiksuojama techninė recesija.
