Delfi TV laidoje „Iš esmės“ kalbėta apie tai, ar tikrai ateina krizė, kas dėl jos kaltas, kiek ji truktų ir kokias pasekmes galėtų turėti. Mintimis dalinasi ekonomistė, „Creditinfo“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka, Vilniaus verslo ir pramonės asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas ir statybų įmonės „Hanner“ valdybos pirmininkas – Arvydas Avulis.
Vartojimas nestoja, bet skolos auga
Nors apie krizę kalbama vis dažniau, vartojimo duomenys rodo gana gyvybingą šalies ekonominę situaciją. Žmonės, atrodo, gyvena įprastą gyvenimą, mielai renkasi keliauti bei atostogauti užsienio šalyse. Laidoje juokaujama, kad kiekvieną dieną svetur išvyksta kone šeši reisai lėktuvų, pilnų poilsiautojų. Kyla klausimas – ar tikrai verta nerimauti dėl esamos ekonomikos sveikatos?
„Na nereikėtų pamiršti, kad mes turėjome pandemiją, per kurią labai smarkiai buvo „susitraukę“ ir reisai, ir, jeigu mes lygintumėm situaciją su 2019 metais, iki šiol reisų yra maždaug penktadaliu mažiau negu buvo“, – primena J. Rajoka.
Anot ekonomistės, situacija labai priklauso nuo to, su kuo ją lyginame.
„Kalbant apie ekonomiką, tai, vėlgi, jeigu mes lygintumėm su 2019 metų situacija, tai daugelis namų ūkių per koronavirusą sugebėjo padidinti indėlių skaičių ir tai rodo tam tikrus teigiamus ženklus“, – tvirtina ekonomistė.
Anot J. Rajokos, šiuo metu optimizmą didina mažėjanti infliacija.
„Palyginti su situacija, kuri buvo lapkričio mėnesį, daugeliui ta nežinomybė, kuri kildavo iš labai aukštos infliacijos ir kainų kilimo, dabar mažėja. Išankstiniais duomenimis, infliacija metinė šiuo metu yra apie 13 procentų, kas, vėlgi, yra praktiškai dvigubai mažiau nei buvo piko taške“, – teigia ekonomistė.
Tačiau sunerimti verčia kiti dalykai. Šalyje kyla prasiskolinusių žmonių skaičius.
„Skolų informacija, kurią mes valdome kaip kredito biuras, rodo, kad vis daugiau namų ūkių susiduria su problemomis – nesugeba išsimokėti vartojimo kreditų, kurį buvo pasiėmę antrą pusmetį praėjusių metų, ir auga tiek skolininkų skaičius, tiek ir vidutinis skolų dydis“, – pasakoja J. Rajoka.
„Creditinfo“ verslo plėtros ir strategijos vadovės teigimu, šiuo metu matomas nuoseklus, lėtas bendras skolų augimas ir jo tempas kol kas nemažėja.
„Tai, iš tiesų, yra svarbu. Tai nėra įsipareigojimų augimas. Nors kreditai irgi auga ir tai būtų natūralu, bet tuo pačiu tai rodo, kad žmonės tiesiog nesugeba išsimokėti ir susimokėti už tuos įsipareigojimus“, – aiškina ekonomistė.
Anot jos, pačių įsiskolinimų įsipareigojimų augimas prasidėjo praėjusių metų rugpjūčio mėnesį, o skolų augimas – jau lapkritį. „Nuo to laiko nesustoja ir tik auga“, – teigia ji.
Įmonėse mažėja darbuotojų skaičius
„Verslo informacija kol kas nerodo labai prastų įsiskolinimų į viršų, bet bankroto informacija nėra labai stabili. Ji arba auga, arba laikosi gerokai aukštesniam lygy negu kitose kaimyninėse šalyse“, – teigia J. Rajoka.
„Tai, žinoma, priklauso nuo tempo valstybinių institucijų palaikymo, nuo programų, kada jos baigiasi. Pas mus dabar kaip tik toks laikotarpis kai baiginėjasi programos, verslas turėtų atsistoti tvirčiau ant savo kojų ir mokėti tuos priklausančius mokėjimus, kurie nebuvo mokami pandemijos metu. Bet, kalbant apie verslą, pastaruoju metu mes matom, kad pradėjo prastėti tokie skaičiai kaip darbuotojų skaičius ar, pavyzdžiui, tų pačių baldų pramonėj kritiškai pradėjo mažėti darbo vietų skaičius, kas, vėlgi, prasidėjo metų pabaigoje“, – teigia ekonomistė.
Anot jos, yra matoma, kad visoje pramonėje vyksta ne itin malonūs pokyčiai, kurie susiję ir su lūkesčių mažėjimu, ir su užsakymų mažėjimu, ir kredito reitingais, kas veda prie minties, kad situacija yra prastesnė nei buvo prieš pusmetį.
Apie kylančią skolų dinamiką ir kiek dėl to reikėtų nerimauti mintimis dalinasi ir Vilniaus verslo ir pramonės asociacijos prezidentas S. Besagirskas.
„Mes jau ne kartą kalbėjome, kad prasidėjo recesija ir visi požymiai, kurie atsitinka prasidedant recesijai, šiandien dienai yra matomi“, – teigia jis.
Vilniaus verslo ir pramonės asociacijos prezidentas kviečia prisiminti, kad apie recesijos požymius buvo pradėta kalbėti jau praėjusiu metų kovo mėnesį, pamačius Vakarų Europos pagrindinių šalių lūkesčių indeksus, kurie jau sakė, kad einama į recesiją.
„Baltijos šalys šiek tiek išsiskyrė šitam kontekste. Baltijos šalys buvo pilnos optimizmo, bet kai įmonės pradėjo pasirašinėt kontraktus su užsienio partneriais, turiu omeny eksportuojančias įmonės, pamatė, kad tikrai maržos bus gerokai mažesnės, užsakymų bus gerokai mažiau, jos jau pačios pradėjo trauktis. Iš kitos pusės, atsirado dideli spaudimai viduje: palūkanos didėjančios, energijos kainos, kurios, ko gero, buvo vienu metu didžiausios Europoje. Na ir natūralu, kad mes dabar pereinam į recesiją“, – teigia S. Besagirskas.
Jis prideda, kad tiek baldininkai, tiek kitos eksportuojančios pramonės šakos susiduria su panašiomis esminėmis problemomis.
„Niekas nekalba apie kažkokius drastiškus apokalipsinius skaičius, bet prasidėjo ar prasideda atleidimai, apie kažkokį atlyginimų kėlimą gal net ir nevertėtų kalbėti šiandien dienai. Tai bus daroma labai epizodiškai, bet nebebus to, prie ko mes pripratę“, – pramonės šakų patirtimi dalinasi jis.
„Šie ir kiti metai tikrai bus sunkūs, ir visus tuos požymius pamatysime“, – neabejoja pašnekovas.
Laukia du scenarijai
Nors recesija jau pradėjo gąsdinti, tačiau pastebima, kad gąsdino ir prieš metus girdėti partnerių lūkesčiai. Nuo tada visi metai buvo ganėtinai ekonomiškai gyvybingi. Galbūt tai reiškia, kad recesija ateina švelniai ir iš lėto?
„Iš esmės, ir Vakarų Europoj praeitų metų pirmą pusmetį atrodė viskas pakankamai gerai ir net praeitus metus Vakarų Europa užbaigė pakankamai sėkmingai, bet matydami į priekį situaciją, matydami iššūkius, prognozavo blogesnius laikus ir tie blogesni laikai išsipildė. Tai yra pakankamai natūralus procesas“, – teigia S. Besagirskas.
Anot pašnekovo, mūsų šalies situacija šiuo metu taip pat pamažu blogėja. Kaip situacija keisis toliau, anot jo, priklauso nuo kelių galimų scenarijų.
„Vienas scenarijus, kad mes labai lengvai leisimės ir paskui jau kitų metų antroj pusėj pradėsim vėl kilti. Kitas scenarijus yra, kad įsmuksim į didesnę duobę“, – teigia S. Besagirskas.
Jis kviečia prisiminti, kad net ir 2008 metais prasidėjus krizei dauguma ekonomistų sakė, kad prasta situacija ilgai nesitęs, tačiau visa užsitęsė net iki penkerių metų.
Statybose – ne krizė, bet stagnacija
Statybų įmonės „Hanner“ valdybos pirmininko A. Avulio teigimu, statybos sektorius į situaciją sureagavo jau praėjusiais metais.
„Statybos sektoriuje jau praėjusiais metais buvo užsidegusi geltona, o kai kam gal ir raudona lemputė. Nekilnojamo turto pardavimai, būsto pardavimai smuko dramatiškai. Kas dabar vyksta, tai tiesiog kai kurie dalykai, pavyzdžiui, žaliavos, jau yra stabilizavęsi. Jau nėra to spekuliacinio kriterijaus, argumento, kai keliamos gaminių kainos.
Nors, tiesą sakant, šią savaitę gavom pranešimą, kad liftai brangsta nuo balandžio 1 dienos, tai pramonė, kaip matot, ji sureaguoja šiek tiek vėliau, bet statybų sektoriaus, nekilnojamojo turto sektoriaus tas pirmasis šokas buvo praeitais metais, daugelis kompanijų prie jo prisitaikė“, – pasakoja pašnekovas.
Paklaustas, ar galima tikėtis krizės jo srityje, A. Avulis teigia, kad žodis krizė šioje situacijoje yra per stiprus.
„Man atrodo teisingiausias žodis yra stagnacija. Kai buvo tam tikras pritūpimas ir tada sustojom. Ta stagnacija dabar gali tęstis turbūt ir šiais, ir kažkiek kitais metais, o visumoj, tai čia ta krizė nelabai tinkantis žodis šiuo metu“, – teigia jis.
A.Avulis prisimena 2021 metus. Anot jo, tie metai statybos ir nekilnojamojo turto sektoriui tai buvo „aukso amžius“.
„Kas tą verslą darė teisingai, tai sukaupė pakankamai daug rezervo ir šiandien dienai, ką reikia išgyventi, tai yra išgyvenimo strategija ir jeigu nedarei kokių nors tai neteisingų veiksmų, kokių nors neteisingų sprendimų nepriiminėjai, tai dabar tiesiog sėdim visi apkasuose ir turim pakankamai ir ką valgyti, ir turim arsenale dar visko. Aš manau, statybų ir nekilnojamojo turto sektorius pralauks tą stagnacijos periodą gana sėkmingai“, – mintimis dalinasi pašnekovas.
Dalies verslo šakų laukia didesni iššūkiai
J. Rajoka pritaria, kad tam tikri verslo sektoriai stagnacijos požymius pradėjo jausti jau anksčiau, tačiau dabartinė įmonių padėtis ir statistika vis tiek yra nevienoda.
„Pagrinde, pajamos auga, bet pelningumo rodikliai nebuvo labai geri. O tai, vėlgi reiškia, kad tų „lašinukų“ sukaupti visiems tikrai nepavyko. Atitinkamai, šie metai gali būti sudėtingesni tiems sektoriams ir toms įmonėms, kurios jau pernai turėjo problemų tiek su pajamom, tiek ir su pelningumu“, – teigia ji.
Pašnekovė įvardina, kad su didžiausiomis problemomis praėjusiais metais susidūrė sektoriai, kurie yra nukreipti į vidaus prekybą, vidaus vartojimą.
Kalbėdama apie paslaugų sektorių, ekonomistė mini, kad jis laikėsi visai neblogai ir tikimąsi, kad šiemet, mažėjant infliacijai, situacija taip pat galėtų išlikti pakenčiama.
„Aš pagrindinę takoskyrą brėžčiau tarp didelių įmonių ir smulkaus verslo. Jeigu mes pasižiūrėtumėm į dideles įmones, jos daugiau mažiau operuoja savom lešom ir jų skolintų lėšų dalis yra gerokai mažesnė. Tuo tarpu smulkus ir vidutinis verslas daugiausia verčiasi iš paskolų. Šiandien dienai, kai paskolos subrango ir, dar didesnė problema, kad jos tapo dažnai neprieinamos, dėl tų pačių įmonių pablogėjusių rodiklių.
Aš manau, kad šitam segmentui bus sudėtingiausia ir čia matom ir dabar didesnius bankrotų skaičius, ir, ko gero, ateity galima prognozuoti na ne drastiškai, bet lengvai augantį bankrotų skaičių“, – laidoje teigia S. Besagirskas.
„Jeigu žiūrėti horizontaliai, sakykim, pagal pramonės šakas, statistika kol kas rodo, kad baldų pramonėj yra daugiausiai atleidimų, bet kalbėjau praėjusią savaitę su tekstilininkais – jie piešia labai panašų vaizdą ir, aš manau, kad chemijos pramonė gal kažkiek stabiliau atrodys, bet kitos pramonės šakos manau, kad turės tuos pačius iššūkius“, – teigia S. Besagirskas.
„Dėl vidaus vartojimo, tai šiandien dienai daugiau suvartojama yra iš santaupų, o ne iš dabar uždirbtų pinigų. Tiesiog žmonės, namų ūkiai yra nusistatę tam tikrą gyvenimo lygį, tam tikrą standartą, kad turi, pavyzdžiui, bent kartą ar bent du kartus per metus išvažiuoti į užsienį pailsėti, kad keistų mašiną, lizinguotųsi kas kažkiek metų, na kiekvienas namų ūkis skirtingas, bet turi tam tikrą standartą ir jo nenori atsisakyti, net jeigu pajamos neleidžia“, – teigia jis.
Minčiai, kad didesni iššūkiai laukia mažesnių verslų, pritaria ir J. Rajoka. Ji teigia, kad šiuo metu matoma, jog bankrutuoja mažos įmonės, kurios neturi daug finansinių atsargų, turi kreditus arba tiesiog neprieina prie finansų.
„Augant kredito kainai, šiandien prieiti prie finansų nėra taip paprasta, perspektyvos yra prastėjančios. Atitinkamai, smulkiausias verslas turi didžiausių problemų žvelgiant į ateitį, bent jau artimiausius du metus“, – teigia moteris.
„Nedarbo rodiklis kol kas laikosi visai stabiliai ir atleidimai dažniausiai ateina iš to paties pramonės sektoriaus. Statybų sektorius tarp smulkiausių pasižymėjo jau praėjusiais metais, jų ir bankrotų skaičius buvo didžiausias. Transporto sektorius irgi lyg tai jau šiek tiek perėjo iš prasčiausio taško prie didesnės stabilizacijos“, – pasakoja ekonomistė.
„Tam tikras išgryninimas rinkos įvyko jau pernai, bet pramonė kelia daugiausiai susirūpinimo. Paslaugų sektorius, kuris labai stipriai priklauso nuo vidaus paklausos, šiandien nerodo, kol kas, statistiškai tam tikrų problemų ir recesijos ženklų, bet visa tai gali ateiti, nes kalbėti apie darbo užmokestį augimą visgi yra sudėtinga. Vis daugiau ir daugiau įmonių labai atsargiai prognozuoja, kad šiemet jie atlyginimų nekels“, – teigia J. Rajoka.
Išsiskyrė nuomonės dėl atlyginimų
Anot moters, infliacija šiuo metu siekia apie 13 procentų. Tikėtina, kad metų pabaigai ji nusileis ir sieks apie 6 procentus. Todėl, jos manymu, jeigu atlyginimai iki metų pabaigos išsilaikytų dabartiniame lygyje – situacija būtų nebloga.
A. Avulio teigimu, yra sričių, kuriose darbuotojų trūkumas yra labai didelis, tačiau jis nesutinka su mintimi, kad šiais metais atlyginimų didinimo nebus.
„Gal jis bus vienaženklis, bet, aš manau, kad atlyginimai augs dar dėl tos priežasties, kad Lietuvoj laikosi gana aukšta arba viena aukščiausių Europoje infliacija. Kol infliacija nebus pristabdyta, tai manau, kad atlyginimai augs“, – teigia jis.
Anot pašnekovo, šiai dienai statybos sektorius, net ir sumažėjus apimtims, darbuotojų kai kurioms sritims turi pakankamai, kai kurioms sritims jų trūksta, tačiau stabdyti projektų neplanuojama.
„Aplamai šis laikotarpis yra orientuotas į darbo efektyvumą. Aš noriu pasakyti, kad mūsų atlyginimai augo pastaruosius penkis ar net dešimt metų ženkliai greičiau nei augo darbo našumas. Dabar ateina tas periodas, ta lengva krizė, kuri mums aiškiai sako, kad mes turim didinti darbo efektyvumą. Būtent darbo efektyvumo didinimo dėka, galima šią krizę, sakyčiau, įveikti nesunkiai“, – teigia A. Avulis.
S. Besagirsko nuomonė skiriasi.
„Bendrą lygį jeigu žiūrint – atlyginimų augimo nebus arba jis bus tikrai mažas“, – teigia jis.
Jo manymu, atlyginimų augimas tikrai bus mažesnis negu infliacija, o atlyginimai kils tik tų sričių darbuotojams, kurioms truks tam tikrų specialistų.
Kada išblės infliacija
Tai, kad mūsų ekonomika šiuo metu yra duobėje, ekonomistės J. Rajokos teigimu nėra nei vien tik karo, nei vien tik Europos banko sprendimų kaltė. Anot jos, tokiose situacijose vieno kaltininko būti tiesiog negali. Jos manymu, link recesijos mūsų šalį vedė ir koronaviruso pandemijos pasekmės, ir Lietuvai nepalanki Europos Centrinio Banko politika, didelį neigiamą poveikį turėjo ir karo veiksmai.
„Vieno kaltininko tikrai nėra, bet yra nesėkmingas kokteilis, kurį mes šiandien išgersim“, – situaciją apibūdina J. Rajoka.
„Infliacija yra pirmas dalykas, mano nuomone, antras yra karas ir nėra daugiau kitų, tokių ryškių faktorių, kurie taip būtų stipriai paveikę. Vienas dalykas, infliacija yra ženkliai per didelė. Pinigų kiekis per pandemiją buvo išleistas per didelis. Lietuvoje pinigų kiekis padidėjo trečdaliu ir ką mes šiandien jaučiame, tą didžiausią Europoje infliaciją, tai būtent ir yra pasekmė dėl to, kad mes Lietuvoj į rinką įleidom per daug pinigų ir jie niekuo nepadengti, dabar juos reikia uždengti paslaugomis, produktais ir tada vėl sugrįšime į normalią ekonomikos raidą.
Karas – jis aplamai sugriovė daug dalykų ir nutraukė ryšius, tiekimo kanalus ir, pagaliau, psichologiškai jis padarė labai didelę įtaką, nes dalis investuotojų įsivaizduoja Lietuvą, kad mes esam praktiškai ant fronto linijos ir jie susilaiko nuo investicijų, ir atidedama plėtra, atidedami nauji projektai“, – pagrindines priežastis įvardija A. Avulis.
Jo manymu, reikėtų dėti visas pastangas į infliaciją, kad ji būtų sumažinta bent iki tokio lygio, koks yra vidutiniškas Europos Sąjungoje.
„Infliacija Lietuvoje mažėja, bet tempas yra per menkas. Čia turėtume visi kartu galvoti, ką mes dar galime padaryti, kad infliacija būtų pažabota, sustabdyta ir nebūtų aukštesnė nei Europos Sąjungos vidurkis“, – mintimis dalinasi A. Avulis.
S. Besagirsko nuomone, priežastys, kurias įvardina kiti pašnekovai, buvo objektyvios ir jų išvengti buvo neįmanoma, tik su jomis geriau ar blogiau susidoroti.
Anot S. Besagirsko ir J. Rajokos, pradėti šioje situacijoje galėtų struktūrinių pinigų judėjimas, kuris, šiuo metu, yra gana prastas.
„Mums yra svarbu sukurti maksimaliai stabilią aplinką, mokestinę aplinką, kad bent jau kažkas nesikeistų“, – teigia J. Rajoka.
Šiuo metu, smunkant ekonomikai, šalyje įvedami vis nauji mokesčiai, kurie, anot pašnekovės, nėra palankūs ilgalaikėje perspektyvoje.
„Trumpalaikėje perspektyvoje tai yra galimybė ištraukti daugiau pinigų, bet ilgalaikėj perspektyvoj, tai gali dar labiau pabloginti mūsų situaciją ir požiūrį į Lietuvą būtent užsienio investuotojam. Tai reikia užtikrinti, kad jeigu jau priimami sprendimai, tai, kad tie sprendimai galiotų bent tam tikrą laiką ir, kad visi žinotumėm žaidimo taisykles. Nes kai žaidimo taisyklės keičiasi taip staigiai, kaip keičiasi ekonomika, tai laimėtojo šiame žaidime tikrai nebus“, – teigia moteris.
Šią savaitę svarstymų stadijoje Seime buvo pritarta akcizo degalams didinimui. Pagrindiniu to argumentu laikoma didelė tarša, noras išsaugoti klimatą. Kyla diskusijos, ar toks akcizo didinimas dar labiau nepaveiks infliacijos. S. Besagirsko nuomone, ekologijos principas nėra pagrindinė to priežastis.
„Mes matom mokesčių reformą ir pagrindinis tikslas yra valstybės kišenės papildymas“, – teigia jis.
Jo manymu, tokie argumentai, kokius pateikia valstybė, nesuveikė dar nei vienoje kitoje šalyje, todėl neturėtų suveikti ir pas mus.
„Aš manau, kad ant popieriaus teisinga, o praktiškai neįgyvendinama. Taip galima apibūdinti tą mokesčių reformą“, – teigia jis. Jo manymu, reikėtų koncentruotis į išlaidų efektyvinimą, o ne į rinkos erzinimą.
