„Bendra situacija tokia, kad ekonomika eina į recesiją‟, – sako ekonomistas Sigitas Besagirskas.

Antradienį Valstybės duomenų agentūra paskelbė, kad 2023 metų pirmąjį ketvirtį BVP pokytis buvo neigiamas ir siekė –3 proc. Kadangi tai jau antras toks ketvirtis iš eilės, šalies ekonomika įžengė į techninę recesiją.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas socialiniame tinkle rašė, kad „toks ketvirčio Lietuvos BVP nuosmukis apskritai yra trečias didžiausias per 20 metų“.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip reagavo į naujausią statistiką: „Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP buvo 3 proc. mažesnis nei paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį (pašalinus sezoniškumą) ir 3,6 proc. mažesnis nei prieš metus. Tai nėra tik techninė recesija“, – socialiniame tinkle rašė jis.

Tarp pramonės rezultatų priežasčių – pasikeitęs žmonių elgesys

Pirmąjį šių metų ketvirtį visa pramonės produkcija siekė 9 mlrd. eurų ir, palyginti su tuo pačiu metu pernai, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 11,9 proc. palyginamosiomis kainomis, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipia dėmesį, kad pramonės sektorius susiduria su nemenkais iššūkiais ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje, o tam yra keletas priežasčių. Viena iš jų – besikeičiantys gyventojų vartojimo įpročiai.

„Pandemijos metu žmonės daugiau pirko prekių, dabar daugiau naudoja paslaugų, todėl šalys, kurios eksportuoja daugiau prekių, jų rodikliai santykinai atrodo prasčiau, ir aišku, pramonės rodikliai yra prastesni.

Mažmeninė prekyba ir pramonė parodo daugiau nei pusę viso paveikslo
Ž. Mauricas

Kita priežastis yra būsto rinkos atvėsimas – pakankamai ženklus bendrai visame pasaulyje. Ir vėlgi, tie pramonės sektoriai, kurie glaudžiai susiję su būsto rinka, jie patiria tam tikrų iššūkių, krentančias apyvartas‟, – „Delfi‟ kalbėjo banko „Luminor‟ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas.

Tarp pastarųjų šakų jis įvardijo Lietuvos baldų sektorių, sudarantį didelę dalį šalies pramonės.

Žygimantas Mauricas

Pramonei problemų, pasak ekonomisto, sukelia ir aktyviai su Europa konkuruojanti Kinija. O dabar pastebimai atpigo ir iš esmės į 2019 metų lygį nukrito konteinerių gabenimo kaštai, pigo ir tiekimo grandinės, tad dingsta pranašumas, leidęs Lietuvai gauti naudos kaip alternatyviajai komponentų tiekėjai.

„Ir dar specifinė su Lietuva susijusi situacija yra ta, kad mūsų pramonė nemažai žaliavų gaudavo iš Rusijos, Baltarusijos ir netgi Ukrainos, ir matome, atsirado tam tikrų trikdžių dėl karo, dėl sankcijų‟, – pasikeitusias aplinkybes vardijo Ž. Mauricas.
Pramonėje situacija nėra gera ir, tikėtina, kad artimiausiu metu ženkliai nepagerės
Ž. Mauricas
Galiausiai, pasak jo, yra energetika. Dalį pramonės labiau paveikia energijos kainų šuolis, kai kurios įmonės priverstos stabdyti arba riboti savo veiklą, ypač trąšų gamintojai.

„Tai tų priežasčių yra nemažai ir galbūt vilties spindulėlis, kad neblogus rezultatus demonstruoja inžinerinė pramonė, įmonės turi užsakymų. Tai vėlgi, netgi toje pačioje pramonėje, kurioje situacija nėra gera ir, tikėtina, kad artimiausiu metu ženkliai nepagerės, yra tam tikrų prošvaisčių ženklų‟, – sako Ž. Mauricas.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas balandį „Delfi“ teigė, jog kol kas, žvelgiant į pramonės būklę, atskiriems sektoriams jis neturi gerų naujienų.

„Manau, kad medienos ir baldų, metalo apdirbimo sektoriuose darbuotojų skaičius tikriausiai mažės, nes čia jau kelis mėnesius iš eilės matome dviženklį gamybos kritimą‟, – sakė ekonomistas.

Pramonės pasitikėjimo rodikliai:


Vienoje šakoje problemos gilesnės

Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas S. Besagirskas komentuoja, kad verslas jau kurį laiką yra nusiteikęs, jog padėtis sunkės.

„Bendra situacija tokia, kad ekonomika eina į recesiją ir tradiciškai Lietuvoje atsitinka taip, jog recesija prasideda nuo to, kad mūsų eksporto partneriai perka mažiau ir pigiau arba, sakykime, mes uždirbame iš to mažiau. Ir mes tai pastebėjome jau pernai kovo mėnesį‟, – kalbėjo S. Besagirskas.
Pamatysime nuosmukį visose ekonomikos sektoriuose
S. Besagirskas
Anot jo, jau buvo nuogąstauta, kad lengvas nuosmukis prasidės 2022 metų antrą pusmetį, o prie jo prisidės energijos išteklių kainų augimas, Amerikos ir Europos centrinių bankų sprendimai didinti bazines palūkanų normas ir daugelis kitų antrinių veiksmų, „kurie rodė, kad einame į ganėtinai lėtą, bet ilgą nusileidimą. Prie ko mes šiandien ir priėjome ir jisai kol kas tęsiasi‟.

Konkretizuodamas ypač sunkumų patiriančias pramonės šakas ekonomistas akcentavo baldų pramonę.

„Turbūt pirmiausia raudoną lemputę uždegė baldų pramonė, kuri atleidinėja darbuotojus ir iš tikrųjų apyvartos mažėja. Kalbėjau su kitų pramonės šakų atstovais, jie kalba labai panašiai, kad šiems metams kontraktai pasirašyti dažnai mažesnėms sumoms negu pernai, maržos mažesnės, darbo užmokestį vis tiek reikės kažkiek kelti, dar visokie nestabilumai rinkoje, kaip pavyzdžiui, planuojama mokesčių reforma – na, neprisideda prie įmonių sėkmės‟, – sako jis.

Sigitas Besagirskas

Ž. Mauricas taip pat mano, kad dalyje šakų gali būti rimtesnių iššūkių.

„Ypač kalbant apie baldų pramonę (…). Gali būti, kad dalis įmonių nuspręs mažinti darbuotojų skaičių, galbūt dalis įmonių netgi pasitrauks iš rinkos. Kiti sektoriai, kurie labai priklauso nuo energetinių žaliavų kainų, irgi gali turėti tam tikrų iššūkių‟, – sako ekonomistas.

S. Besagirskas teigia, kad jau pradeda daugėti bankrotų, ypač mažų įmonių (iki 10 žmonių) segmente.

„Bet mes matome, kad pagal tarpusavio atsiskaitymus, pagal įsipareigojimų bankui vykdymą ta bankrotų banga persiris ir į didesnių įmonių segmentą ir apskritai: į visą smulkų ir vidutinį verslą, tai yra, į įmonių segmentą iki 250 darbuotojų‟, – prognozuoja ekonomistas.

Vienas iš scenarijų – klimpsime į ilgalaikę recesiją be šviesos tunelio gale ir tai yra labai tikėtina
S. Besagirskas

Pasak jo, įmonės susiduria su tiekimo problemomis ir kitais sunkumais. Tad esą scenarijus veikiausiai bus toks, koks ne kartą yra pasikartojęs Lietuvos ekonomikoje, kai pasunkėja eksportuojančių įmonių padėtis.

„Per 12 mėn. nuosmukis persiduoda ir į kitus sektorius, sakykime, į paslaugas. Arvydas Avulis pasakė, kad pernai jie pajuto šitus dalykus ir statybos sektoriuje.

Tai nors pas mus vartojimas dar išlieka ganėtinai aukštas, bet aš manau, kad antrąjį, o ypač trečiąjį ketvirtį mes pamatysime nuosmukį visose ekonomikos sektoriuose, ir pakankamai ženklų‟, – sakė S. Besagirskas.

Perspektyva: teigiami pokyčiai ateitų dar negreitai

Ž. Mauricas teigia, kad veiksnys, vis dar gelbstintis Lietuvos pramonę, yra būtent vidaus vartojimas, tačiau jo jau išvardyti nepalankūs faktoriai turėtų išlikti, o kai kurie – net ir sustiprėti. Tarkime, būsto rinkos stagnacija dar nėra pasiekusi blogiausio taško, Kinija niekur nedings, o energijos kaštai Europoje yra brangesni nei toje pačioje Kinijoje ar JAV.

„Gyventojų prioritetas teikiamas paslaugoms, o ne prekėms – tai, manau, išliks. Žmonės po pandeminių dalykų nori keliauti, Pietų Europos šalys džiaugsis geresniais rodikliais, nei Šiaurės šalys‟, – teigia „Luminor‟ ekonomistas.

Pramonės produkcijos pokyčiai:

Anot jo, belieka tikėtis, kad artimiausiu metu bus pasiektas bazinių palūkanų normų kėlimo pikas, tačiau kaip bebūtų, pramonei geresni gali būti nebent kiti metai.

Beje, kalbėdamas apie darbuotojų situaciją pramonėje jis mato ir naujų galimybių.

„Dirbančiųjų skaičius pramonės sektoriuje gali kažkiek sumažėti, bet vėlgi, yra tam tikri sektoriai, inžinerinė pramonė, netgi tradicinės pramonės šakos, kuriose jaučiamas didžiulis darbuotojų trūkumas.
Gyventojų prioritetas teikiamas paslaugoms, o ne prekėms – tai, manau, išliks.
Ž. Mauricas
Todėl žiūrėčiau labiau optimistiškai – tie darbuotojai turės pakankamai geras galimybes susirasti darbą kituose sektoriuose arba netgi bus „išgraibstyti‟ kitų įmonių‟, – sako Ž. Mauricas.

Pasak jo, Lietuvoje jaučiamas didžiulis darbuotojų trūkumas.

„Pavyzdžiui energetikos sektorius. Jis artimas pramonės sektoriui, labai sparčiai plečiasi, didžiulės investicijos – saulės, vėjo energetika, – reikia pakankamai nemažai darbo jėgos įrengti infrastruktūrą, tai tiesiog gali būti, kad dalis darbuotojų nueis į tuos sektorius‟, – argumentavo Ž. Mauricas.

„Swedbank‟ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis socialiniame tinkle rašė, kad paskelbti pramonės duomenys patvirtina tai, ką buvo galima įtarti, – „Lietuvos ekonomika jau yra recesijoje‟.

Praėjusią savaitę bankas pristatė savo naujausias ekonomines prognozes, Lietuvai perspektyva palikta nepakeista: manoma kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet smuks 0,3 proc., Estijos sumažės 0,8 proc., o Latvijos ekonomika šiek tiek augs.

Ekonomika

„Apdirbamosios gamybos apimtys yra dešimtadaliu mažesnės nei buvo prieš metus, šiek tiek sumažėjo mažmeninė prekyba, traukėsi gyventojų investicijos į nekilnojamąjį turtą“, − „Swedbank‟ pranešime sako N. Mačiulis.

Tačiau jis pažymi, kad Lietuva neišsiskiria iš daugelio kitų Vakarų valstybių – panašios pramonės šlubavimo ir vangaus vartojimo tendencijos stebimos daugelyje ES šalių.

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad kol kas Lietuvos pramonės problemos nėra labai gilios – vis dar sparčiai auga kompiuterinės technikos, elektronikos, transporto priemonių sektoriai, tačiau labai sumažėjo chemijos, naftos produktų, kai kurių metalų dirbinių bei baldų gamyba.

„Kitaip sakant, tik maža dalis Lietuvos gyventojų galėtų manyti, kad šiuo metu šalies ekonomika yra recesijoje. Atlyginimai vis dar sparčiai auga, o infliacija mažėja, todėl gyventojų lūkesčiai gerėja kelis mėnesius iš eilės ir šiuo metu viršija ilgalaikį vidurkį“, − sako N. Mačiulis.

Ekonomistas: reikia nusiteikti, kad geriau buvo vakar

S. Besagirskas sako, kad šalis žengia į recesijos etapą, kuris tęsis ne tik šiuos, bet ir kitus metus, o gal ir ilgiau, nes tradiciškai recesija trunkanti 5 metus. Anot jo, nepasitvirtino valdžios atstovų praėjusio rudens pasisakymai, esą recesijos nebus.

„Dabar jau komunikacija iš valdžios, kad recesija bus trumpa, greitai baigsis, bet nemanau: klasikas sako, kad penkeri metai. Kodėl turėtų baigtis po metų?‟, – sakė ekspertas, dar prieš paskelbiant naujausius BVP rodiklius.

Jo teigimu, vienas iš palankių veiksnių ekonomikai būtų, pavyzdžiui, Ukrainos laimėjimas kare – jis sukeltų lūkesčius, tačiau, kita vertus, padidintų infliaciją, nes būtų spausdinami pinigai ir remiamas Ukrainos atstatymas.

Pramonės produkcijos indeksai:


Kitas dalykas, ką esą galima panaudoti, yra struktūrinių fondų lėšos, kurios, pasak ekonomisto, vėluoja.

„Jeigu jos patektų į rinką, šį rudenį ir patektų tikslingai, – pinigai būtų skirti ne ištaškyti, bet sukurti kažką, – tai manau, kad mes recesiją stipriai sumažintume ir nukentėtume gerokai mažiau nei kitos Europos šalys‟, – kalba S. Besagirskas.

„Bet aš manau, kad reikia nusiteikti, jog rytoj geriau nebus. Kai Dalios Grybauskaitės kažkada paklausė, kada bus geriau, ji pasakė „geriau bus vakar‟. Tai iš tikrųjų, geriau buvo vakar ir dabar kito gerumo turbūt reikės laukti bent jau kitus metus, o gal dar ir ilgiau‟, – sakė pašnekovas.

Krito ir mažmeninės prekybos rodikliai

Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad kovą, palyginti su pernai kovu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) palyginamosiomis kainomis sumažėjo 4,7 proc.

„Mažmeninė prekyba ir pramonė jau praktiškai parodo šiek tiek daugiau nei pusę viso paveikslo. Tai tas pirmo ketvirčio paveikslas nebus geras. Ir matyt, buvo naivu tikėtis, kad jis galėjo būti kažkoks labai geras, nes turėjome daug neapibrėžtumo, energetinę krizę‟, – sako Ž. Mauricas, kurio prognozes dėl pirmo ketvirčio ir patvirtino naujausia BVP statistika.

Kita vertus, jis sako nelinkęs dramatizuoti kovo mėnesio mažmeninės prekybos duomenų.
Lietuvoje vartotojų lūkesčiai yra geriausi visoje Europos Sąjungoje
Ž. Mauricas
„Vidaus vartojimas, manyčiau, turėtų atsigauti ir jis nebeturėtų tapti augimą stabdančiu veiksniu, juolab vėliau bus pradėta lyginti su (2022 metų – red.) balandžio, gegužės mėnesiais, jau po Rusijos invazijos, nes pernai kovą dar buvo toks šuoliukas. Aš manyčiau, kad mažmeninė prekyba turėtų pakankamai neblogai atsilaikyti‟, – teigė ekonomistas.

Anot jo, padėtį lems ir lėtėjanti infliacija, augančios žmonių pajamos, užimtumas, tad balandį ir gegužę mažmeninės prekybos rezultatai turėtų būti geresni.

„Vienas svarbesnių dalykų yra lūkesčiai. Lietuvoje vartotojų lūkesčiai yra geriausi visoje Europos Sąjungoje ir jie jau beveik praktiškai tokie pat geri, kokie buvo 2021 metais, po pandemijos dugno, ir labai panašūs, kokie buvo 2017–2019 metais‟, – sako „Luminor‟ ekonomistas.
JAV doleriai

Dar viena bręstanti rizika

S. Besagirskas, kalbėdamas apie recesijos trukmę, atkreipia dėmesį į išorės veiksnius ir konkrečiai, į JAV valiutos statusą pasaulio ekonomikoje.

„Scenarijai, kurie labai tikėtini: sakykime, pasaulio dedolerizacija. Daug metų kalbama, kad pasaulis atsisakys dolerio kaip bazinės valiutos, bet – šiemet tai prasidėjo. Indija atidarė 18-oje šalių vostro sąskaitas tarpusavio atsiskaitymams (rupijomis – red.).

Saudo Arabija pradėjo su kai kuriomis Afrikos šalimis prekiauti nafta nebe doleriais. Rugpjūčio mėnesį BRICS šalių susitikime vienas pagrindinių klausimų, mano duomenimis, yra dedolerizacija tarpusavio prekyboje‟, – sako S. Besagirskas.
Daug metų kalbama, kad pasaulis atsisakys dolerio kaip bazinės valiutos, bet – šiemet tai prasidėjo
S. Besagirskas
Pasak jo, jeigu didžiosios valstybės – Kinija, Indija, Brazilija – tarpusavio atsiskaitymams nebenaudos dolerio, Amerikos ekonomika teoriškai gali pradėti žengti į didelę recesiją.

„Europai JAV yra pagrindinis prekybos partneris. Jeigu JAV bus blogai, Europai irgi bus blogai. Mes (Lietuva) esame, iš principo, Europos šalių arba daugiausiai vienos Europos šalies – Vokietijos – subtiekėjas.

Jeigu Vokietijai bus blogai – o jai jau dabar blogai dėl didelių energijos kainų, – tai mums irgi nebus gerai ir tai gali būti vienas iš scenarijų, kad klimpsime į ilgalaikę recesiją be šviesos tunelio gale ir tai yra labai tikėtina. Aišku, to nesinorėtų, bet tai yra vienas iš tikėtinų scenarijų‟, – teigė ekonomistas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)