Centrinio banko atstovas pastebėjo, kad bankai dalį sukčiavimų sugeba sustabdyti ir pinigus grąžinti.
„Praėjusių metų duomenimis, tai siekė 5 mln. eurų, – trečiadienį spaudos konferencijoje nurodė S. Krėpšta. – Stebime, kad auga ginčų, o mes vykdydami jų sprendimo funkcija, kiekvienu atveju vertiname, ar vartotojas buvo ypač neatsargus, ar vis dėlto finansų įstaiga neatliko visų saugumo priemonių ir sukčiavimo ataka galėjo būti užkardyta.“
Lietuvos banko valdybos narys sakė, kad šioje situacijoje labai svarbus pačių gyventojų vaidmuo.
„Gyventojai naudodamiesi trimis taisyklėmis gali išvengti sukčiavimo atakų. Visų pirma, gyventojai turėtų saugoti savo duomenis, niekada neatskleisti jautrių saugumo duomenų tuo metu, kai ne jie inicijuoja mokėjimą.
Labai dažnai sukčiai siekia atsiųsti elektroninį laišką ar SMS su nuoroda. Bankai ir finansų įstaigos niekada nesiunčia savo klientams nuorodų, kurių pagalba prašo jautrių duomenų. Jei gaunate nuorodą SMS žinute ar el. laišku, iš tiesų jos nespauskite. Labai didelė tikimybė, kad tai yra fiktyvi sukčių žinutė.
Antra taisyklė – neskubėkite, niekada nespauskite nuorodų, nedarykite to skubiai.
Trečias dalykas – tikrinkite. Jei kyla įtarimų, kad žinutė ar el. laiškas nėra tikras, patikrinkite, prisijunkite prie oficialių portalų – ar tai būtų Valstybinė mokesčių inspekcija, ar jūsų bankas, kita įstaiga. Iš esmės – patys inicijuokite ir būtinai patikrinkite, kad jungiatės prie oficialios svetainės“, – patarė jis.
S. Krėpšta pridūrė, kad finansinio sukčiavimo daugėja, nes daugėja paslaugų, kurios teikiamos skaitmeninėje erdvėje.
„Mūsų tyrimas parodė, kad 4 iš 10 gyventojų nukentėjo arba buvo atakuojami finansinių sukčių“, – sakė jis.
Įvardijo sukčių taktikas
S. Krėpšta pastebėjo, jog matomas ir sukčių tobulėjimas.
„Jie vis tikroviškiau apsimeta tiek šalies institucijomis, tiek ir įstaigomis. Matėme žinutes, kuomet sukčiai apsimeta „Netflix“ ir kitomis įmonėmis, siunčia netikras žinutes, siekia pasisavinti saugumo duomenis.
Lietuvos bankas imasi visų įmanomų priemonių bendraudamas ir, reikalui esant, įpareigodamas finansų rinkos dalyvius labai aktyviai tikrinti vykdomus mokėjimus. Žinome, kad bankai ir kitos finansų įstaigos skiria šiomis dienomis daug resursų, siekdamos identifikuoti sukčius, esant reikalui, blokuoti sukčiavimui naudojamas sąskaitas.
Taip pat bendradarbiaujame su kitomis šalies institucijomis, Valstybine mokesčių inspekcija, Policija“, – dar sakė jis.
Kaip praneša Lietuvos bankas, šiuo metu stebimos suaktyvėjusios duomenų viliojimo (angl. phishing) atakos, kai atsiunčiamos žinutės su aktyviomis nuorodomis, nukreipiančiomis į suklastotus internetinės bankininkystės puslapius, ir prašoma suvesti prisijungimo prie el. bankininkystės ar kitus asmeninius duomenis.
Sukčiai gyventojus gali mėginti pasiekti el. laiškais, skambučiais, SMS žinutėmis, per socialinius tinklus, pokalbių programėles. Jie gali apsimetinėti valstybės institucijų ar finansų įstaigų atstovais. Naujausias pavyzdys – sukčiai, prisidengdami VMI vardu, siunčia gyventojams melagingus pranešimus apie mokesčių permokas, skolas ir siekia išvilioti elektroninės bankininkystės duomenis.
S. Krėpšta ragina mokėjimo paslaugas teikiančius bankus, kredito unijas, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigas skirti sukčių atakoms sustiprintą dėmesį – visų pirma sustiprinti mokėjimų stebėseną užtikrinant maksimalią apsaugą vartotojams, tinkamai valdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, atidžiai vertinti kliento pažinimo informaciją, periodiškai ją atnaujinti. Vertinant juridinius asmenis, būtina įsigilinti į jų veiklos pobūdį, valdymo struktūrą ir kitus svarbius aspektus.
