„Šis sektorius jau yra daugiau apmokestintas. Sutinku, dabartinė finansinė padėtis kai kurias vadovėlines tiesas priverčia perrašyti.
Bet man atrodo, kad Lietuvos investicinės aplinkos požiūriu, mes turėsime susimokėti didesnę kainą negu iš to įnašo surinksime. Dabar planuojama surinkti 410 mln. eurų per pusantrų metų. Bet vertinant, kad situacija pakankamai greitai keičiasi, manau, jog lėšų suma bus mažesnė”, – trečiadienį „Žinių radijui” teigė V. Mitalas.
„Tikrai turėsime dirbti nepalyginamai daugiau ir sunkiau, bandydami užsienio investuotojams aiškinti, kad investuoti galima ir verta”, – tikino jis.
Taip pat Seimo narys paminėjo, kad nepritaria opozicijos atstovų siūlymui dalį solidarumo įnašo surinktų pinigų skirti gyventojų būsto paskolų palūkanoms kompensuoti. Pasak jo, toks finansų perskirstymas tik paskatintų infliacijos augimą Lietuvoje.
„Į valstybės biudžetą būtų surinkti bankų pinigai, kurie iš jo atitektų tiems, kurie turi paskolas. Ir kuo didesnę paskolą turi, tuo daugiau pinigų atitektų. Taip būtų tik dar labiau užkuriamas infliacijos laužas. Man atrodo, kad čia nueitume pavojingu keliu“, – aiškino parlamentaras.
Visgi, pasak V. Mitalo, jeigu Seimas galutinai tokiam mokesčiui pritars, gauti pinigai turi būti skiriami gynybai ir karinei infrastruktūrai, kadangi alternatyvūs panaudojimai yra netinkami.
„Bet jeigu tai bus padaryta, tai tikrai nacionalinio saugumo klausimai ir saugumo infrastruktūros vystymas yra prioritetas. Nes kiti dalykai, ypač tokie, kaip palūkanų kompensavimas, jie neturi jokios ekonominės logikos”, – tvirtino jis.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seime po pateikimo pritarta Finansų ministerijos siūlomam laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymo projektui.
Už balsavo 107, prieš 6, susilaikė 14 balsavime dalyvavusių Seimo narių. Įstatymas, kuriam taikoma skubos tvarka, svarstymo stadijoje į parlamento plenarinių posėdžių salę grįš balandžio 25 d. Pagrindinis komitetas, kuriame bus svarstomas projektas – Biudžeto ir finansų komitetas.
Įstatymo projektu norima nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, taikomo dėl valstybės paramos priemonių ekonomikai skatinti taikymo, infliacijos ir pasikeitusios pinigų politikos krypties, susiformavus nelauktam reikšmingam finansiniam rezultatui, dydį, gautų lėšų panaudojimo tikslą, laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką.
Taip pat siūloma, kad įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.
Palaikymą bankų solidarumo įnašui yra išreiškusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, pateikimo stadijoje jam pritarti linkęs ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis. Tačiau valdančiosios partijos, Liberalų sąjūdžio atstovai vieningai tvirtina, kad tokiam įstatymo projektui nepritars, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikina, kad „laisviečiai“ dėl mokesčio susilaikys.
Iniciatoriai tvirtina, kad dėl išskirtinių aplinkybių, nulemtų pasikeitusios geopolitinės situacijos Rusijos Federacijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus karą Ukrainoje, siekiant spartesnio NATO sąjungininkų gynybinių pajėgų dislokavimo Lietuvoje, ženkliai padidėjo poreikis finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus.
Prognozuojama, kad įgyvendinus įstatymus pagal tikėtiną scenarijų 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
Laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.
