„Skamba gražiai, ypač rinkiminių metų akivaizdoje. Tačiau šiandien visą dieną nagrinėjame iš dalies jau stagnuojančios Lietuvos pramonės problemas, tad išsikelkime sau klausimą, ar šis gražus skaičius bus dovana, ar bausmė dirbantiesiems. Nes šiuo metu net recesijos akivaizdoje verslas apie atleidimus nekalba, bet ar nepradės kalbėti po nepamatuotų politinių sprendimų?
Atsigręžkime į kur kas geresnius 2022 metus. Lietuvoje fiksuojamas didžiausias MMA didėjimas nuo 2019 metų. 2023 m. pradžioje MMA Lietuvoje buvo 51,4 proc. didesnė nei 2019 m. pradžioje.
Jei galime lyginti, tai palyginkime – tai pats didžiausiais MMA augimas visoje ES. MMA Lietuvoje paaugo 15,1 proc. kai tuo metu vidutinis mėnesinis atlyginimas šalyje 2023 metais planuojama augs 9,1 proc“, – dėstė jis.
V. Janulevičius pastebėjo, kad Lietuva išsiskiria iš ES šalių narių savo darbo kaštais.
„Jie aukšti ir kyla labai greitai. 2022 metais Lietuvoje darbo kaštų metinis augimas buvo vienas didžiausių. Apdirbamojoje gamyboje šie kaštai augo 13,3 proc. ir tai buvo penktas aukščiausias rezultatas ES. Galų gale perkamosios galios standartais vertinant Lietuvoje MMA sudaro 1170 Eur, kai tuo metu JAV – 920 Eur.
Galų gale niekas neabejoja, kad darbo užmokesčio augimas gerai ir sveikintina, bet ar jis pagrįstas ir atspindi taip pat ir produktyvumo augimą. Turime pripažinti, kad realus darbo jėgos produktyvumas mažėja, o darbo užmokesčio kaštai didėja.
2022 metais Lietuvoje valandinis darbo jėgos realus produktyvumas ir jos valandiniai kaštai skyrėsi labiausiai iš visų ES šalių. Dar iškalbingesnė yra šių rodiklių dinamika ilguoju laikotarpiui. Tai indikuoja esminę problemą – nesubalansuotą ir kenksmingą ekonomikai realios darbo kainos – darbo užmokesčio spiralės fenomeną“, – nurodė LPK vadovas.
Jis pridūrė, kad siekdamos išvengti šio užburto rato, energijos ir maisto kainų krizės akivaizdoje ne viena Vakarų šalių prašė savo darbdavių kainų balanso problemas spręsti laikinomis (vienkartinėmis) išmokomis darbuotojams, tačiau susilaikyti nuo atlyginimų didinimo.
„Mes siūlome atsižvelgti į šiuos pavojus ir siekiant pagerinti dirbančiųjų finansinę padėtį, grįžti prie NPD ir MMA sulyginimo klausimo“, – ragino jis.
LPK dar priminė, kad pirmadienį nerimo ir įtampos signalus galiausiai oficialiai patvirtino žinia apie tai, jog Lietuvos pramonė (kurianti penktadalį šalies BVP) žengia į recesiją.
ELTA primena, kad Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas tvirtina, jog 2024 metais pagal Trišalės tarybos nustatytą formulę, minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje turėtų būti keliama 112,84 euro arba 13,4 proc. – nuo 840 iki 952,84 euro.
Toks MMA dydis nustatytas pagal Trišalės tarybos sutartą metodiką, kuomet atsižvelgiama į 2024 m. prognozuojamą VDU be priedų ir premijų, ir jis yra dauginamas iš penkių didžiausią MMA ir VDU santykį 2019–2021 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio.
Nuo 2023 m. pradžios MMA augo iki 840 eurų, t. y. 15 proc. nuo buvusių 730 eurų, minimalusis valandinis atlygis didinamas iki 5,14 euro vietoje praeitais metais nustatyto 4,47 euro. Minimalus valandinis atlygis didėjo 0,67 euro, arba taip pat apie 15 proc.
