Socialinės apsaugos ir darbo viceministrui Vytautui Šilinskui pasiūlius, kad Trišalė taryba dar kartą susitiktų iki gegužės 4 d. ir nutartų, kokia yra jos pozicija dėl MMA dydžio, kilo pasipiktinimas.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis bei kitų darbdavių ir profsąjungų atstovai tvirtino, kad per tokį trumpą laiką rasti sutarimą organizacijų viduje yra pernelyg sudėtinga.
Į tai atsakydamas finansų viceministras Gediminas Norkūnas aiškino, kad Vyriausybėje matomas poreikis dėl MMA sutarti kuo anksčiau, nes tai liečia ir kitų metų planuojamo biudžeto bei mokestinių pakeitimų klausimus.
„Žiūrime kompleksiškai, nuo tų sprendimų priklausys ir sprendimai dėl soc. pašalpų ir t. t. Norėtųsi turėti pakankamai laiko ir paruošti subalansuotą, kompleksinį sprendimą“, – Trišalės tarybos posėdžio metu teigė G. Norkūnas.
Jis taip pat akcentavo, kad Trišalėje taryboje dažniausias sutarimas dėl MMA dydžio nebūna randamas, kas sukėlė likusių tarybos narių pasipiktinimą.
Galiausiai, dėl kito Trišalės tarybos susitikimo datos sutarimo nebuvo rasta ir V. Šilinskas tikino, kad dėl būsimų sprendimų informuos vėliau.
ELTA primena, kad Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas tvirtina, kad 2024 metais pagal Trišalės tarybos nustatytą formulę, minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje turėtų būti keliama 112,84 euro arba 13,4 proc. – nuo 840 iki 952,84 euro.
Toks MMA dydis nustatytas pagal Trišalės tarybos sutartą metodiką, kuomet atsižvelgiama į 2024 m. prognozuojamą VDU be priedų ir premijų, ir jis yra dauginamas iš penkių didžiausią MMA ir VDU santykį 2019–2021 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio.
Nuo 2023 m. pradžios MMA augo iki 840 eurų, t. y. 15 proc. nuo buvusių 730 eurų, minimalusis valandinis atlygis didinamas iki 5,14 euro vietoje praeitais metais nustatyto 4,47 euro. Minimalus valandinis atlygis didėjo 0,67 euro, arba taip pat apie 15 proc.
