Nors koronaviruso pandemija pakeitė daugelio įmonių darbų organizavimą ir net jei pasibaigus lankstus požiūris į darbo valandas nėra retenybė, nemažai bendrovių veiklos pobūdis visgi verčia laikytis senųjų tradicijų – jų darbuotojai dirba ir pietauja griežtai nustatytomis valandomis.
Nepaisant to, situacijos, kai darbuotojai savo pietų pertraukų neišnaudoja, tikrai nėra retos. Tačiau tai nesuteikia teisės darbus baigti ir namo keliauti anksčiau. Ar toks darbuotojo pageidavimas būtų patenkintas, priklausytų tik nuo geros darbdavio valios.
Priklausys nuo darbdavio valios
Kaip Delfi informavo Valstybinė darbo inspekcija (VDI), Darbo kodeksas pietų pertraukas numato imperatyviai, todėl jokia įmonė negali savo darbuotojams jų nesuteikti.
„Darbo kodekse nustatyta, kad darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose, kuriuose nurodomos darbo pradžios ir pabaigos valandos ir darbo dienos, nustatytu laiku. Taip pat numatyta, kad ne vėliau kaip po penkių valandų darbo darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti. Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu trisdešimt minučių ir ne ilgesnė kaip dvi valandos, nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo“, – komentuoja VDI.
Taip pat pažymima, kad pietų pertraukai darbdavio nustatytu metu darbuotojas turi teisę palikti darbovietę. Nustatyto grafiko darbuotojai privalo laikytis, o jei atliekami darbai, kurių metu negalima daryti pertrauko pailsėti ir pavalgyti, turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku.
Kitaip tariant, jei dėl darbų gausos nepapietavote nustatytu metu, namo anksčiau be darbdavio leidimo eiti negalite, tačiau galite pavalgyti darbo vietoje kitu metu.
Susitarimai dėl lankstaus grafiko
VDI taip pat pažymi, kad Darbo kodeksas darbuotojams ir darbdaviams suteikia teisę tartis dėl lanksčių darbo formų, jei tik bendrovės veiklos pobūdis ir darbuotojo funkcijos tai leidžia.
Pavyzdžiui, darbo sutartyje gali būti apibrėžtas grafikas, kuomet darbuotojas privalo darbovietėje būti fiksuotomis darbo dienos valandomis, o kitas valandas dirbti pasirinktu metu. Su darbdavio sutikimu yra galimybė perkelti neišdirbtas nefiksuotas darbo dienos valandas į kitą darbo dieną.
Taip pat galimas suskaidytos darbo dienos laiko režimas, kuomet tą pačią dieną dirbama su pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kurios trukmė ilgesnė negu nustatyta maksimali pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė, t. y. ilgesnė negu dvi valandos. Pavyzdžiui, darbuotojas dirba 4 valandas, paskui turi 3 valandų pertrauką pailsėti ir pavalgyti, per kurią gali palikti darbovietę, o paskui po jos grįžta į darbą ir dirba dar 4 valandas.
Be to, sutartyje gali būti nustatytas individualus darbo laiko režimas. Jo Darbo kodeksas plačiau nereglamentuoja, tačiau šalys turi galimybę tartis dėl darbo laiko normos paskirstymo savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų.
VDI taip pat atkreipia dėmesį, kad darbuotojas turi teisę raštu prašyti darbdavio suteikti nemokamą laisvą laiką asmeniniams poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, jeigu vyresnio amžiaus asmeniui reikia nuvykti pas gydytoją ir pan.
Be to, darbdavys privalo suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jei darbuotojo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti. Šiuo atveju šalys taip pat turi galimybę tartis dėl darbo laiko perkėlimo į kitą darbo dieną, nepažeidžiant maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų.
