Už Aplinkos ministerijos pateiktą projektą balsavo 69, prieš 20, susilaikė 25 Seimo nariai. Seime dar laukia balsavimas dėl pakeitimų priėmimo.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė Seime kalbėjo, kad pakeitimais siekiama teisingumo.
„Vieni sektoriai, kuriems šiuo metu taikomi apyvartiniai taršos leidimai privalomai moka už taršą ir išmetamą CO2. Kiti, nors ir teršia bet tebėra privilegijuoti: transporto sektorius sudaro 43 proc., žemės ūkis – 30 proc. visų išmetamo dujų kiekio. Antra, daugiau teršiantis turi mokėti daugiau arba keisti elgesį“, – pažymėjo jis.
Jis tvirtino, kad tarša nėra vien aplinkosaugos rūpestis, o Briuselio grasinimai ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo) lėšų potencialus netekimas neturėtų būti lemiamu veiksniu svarstant įstatymą.
„Sunkiai įsivaizduotina, kad šiandien Sveikatos reikalų komiteto nariai balsuotų už paskatas nieko nekeisti. Ypač žinant faktą, kad visoje ES dėl prastos oro kokybės per anksti miršta daugiau nei 300 tūkst. žmonių per metus“, – Seimo plenarinio posėdžio metu teigė M. Lingė.
Seimo narys Kasparas Adomaitis palaiko įstatymo pataisas. Jo teigimu, taip bus mažinama Lietuvos energetinė priklausomybė nuo kitų šalių.
„Pigus iškastinis kuras padaro mus pažeidžiamus energetinės nepriklausomybės prasme. Visų pirma esame priklausomi nuo OPEC valstybių, tokių kaip Saudo Arabija ar Rusija, kurios manipuliuoja kainų šuoliais, o mes esame priversti mokėti daugiau. Pereidami palaipsniui prie žaliojo mokesčio įvedimo galime apskatinti visus persiorientuoti prie kito kuro naudojimo“, – Seime kalbėjo Laisvės partijos narys.
Be kita ko, jis ragina nesibaiminti augsiančių kuro kainų.
„Kviečiu nesigąsdinti, kad didės kuro kainos. Akcizai ir CO2 dedamoji yra fiksuotos kainos mokesčiai. Palyginus su infliacija, natūraliu atlyginimu augimu, tai nebus didelės sumos. Ir galbūt nelabai pasijaus. Pagrindinis šio sprendimo motyvas – kainos signalas, kad visada iškastinis kuras turi būti brangesnis nei žaliosios alternatyvos“, – pažymėjo jis.
Seimo narys Artūras Skardžius pasisako prieš įstatymo pakeitimus.
„Tie argumentai: nesigąsdinkite, kad didės kainos, manęs neįtikina. Kaip ir daugelio čia sėdinčių atstovų, pramonės, transporto ir kitų atstovų. Ką reiškia didės kaina? Tai reiškia, kad didės ir bulkutės kaina, pieno ir dešros kaina ir bet ko kito kaina didės.
Ar Lietuva bus konkurencinga su tomis kainomis? Aišku, kad ne. Jau nekalbant apie pačio kuro kainą. Vis dėlto gyvename ne beorėje erdvėje. Esame susieti su kaimynais: Lenkija ir Latvija, kur betarpiškai transporto įmonės kurą pilsis ir paliks mokesčius ten, o terš čia – Lietuvoje“, – pabrėžė jis.
Opozicijos narys pasigenda bendros mokestinės reformos.
„Norėtume turėti bendrą mokestinę reforma ir bendrą vaizdą, nes finansų ministrė sako, kad tai nebus mokestinis įstatymas, ministras sako, kad tai – žalieji tikslai, o biudžeto komiteto pirmininkas sako: nebijokim. Tai gal reikėtų pakartoti jo buvusios viršininkės žodžius: nedrebinkim kinkų prieš Briuselį. Taip kažkada sakė Dalia Grybauskaitė.
Vis dėlto turime žiūrėti savo pramonės, verslo ir savo žmonių. Mes esame konkurentai visoje ES esantiems, mums reikia sisteminio požiūrio į apsirūpinimą energetiniais ištekliais, nesėdėti ant dujų adatos, mums reikia turėti savo prioritetus elektros energijos, šilumos ir transporto sektoriuose“, – kalbėjo A. Skardžius.
Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys įstatymo projektui nepritarė ir ragino ne emociškai kalbėti apie siekį išspręsti šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo klausimo, bet pasirinkti teisingas priemones šiai problemai spręsti.
„Niekas neabejoja, kad klimato kaita yra svarbus veiksnys, į kurį turime atsižvelgti ir mažinti taršą, tačiau pasižiūrėkime ar tos priemonės, kurias pasirinko Vyriausybė, padės tai išspręsti“, – sakė V. Gapšys.
Jam pritarė ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Algirdas Butkevičius, kuris aiškino, kad taip skubama priimti įstatymą dėl Europos Komisijos (EK) reikalavimų Lietuvai klimato kaitos bei RRF lėšų klausimais.
„Kyla klausimas, kodėl taip elgiamasi ir yra skubama, nors šis įstatymo projektas yra užregistruotas jau 2021 m. Atsakymas labai paprastas – dėl to, kad EK pareikalavo Lietuvos, jog būtų konkrečiai pateiktas ir pradėtas svarstyti įstatymo projektas Seime, kuris susietas su klimato kaita, žaliosios transformacijos numatytais pokyčiais“, – tvirtino ekspremjeras.
Akcizų įstatymą siūloma keisti, siekiant sumažinti iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatas arba jų atsisakyti, taip pat nuosekliai didinti gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomus akcizų tarifus.
Taip pat numatoma nustatyti akcizus šildymui skirtoms durpėms ir juos didinti. Galiausiai siekiama nuo 2025 m., kai bus sumažinta iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų ar jos panaikintos, į kai kuriems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus įtraukti CO2 dedamąją, kuri būtų proporcinga kuro rūšies CO2 išmetimui, atsižvelgiant į kaloringumą.
Šiuo metu bešviniam benzinui taikomas akcizas Lietuvoje siekia 466 eurus už 1000 litrų, dyzelinui – 372 eurus už 1000 litrų. Aplinkos ministerija siūlo benzino akcizą išlaikyti tokį patį, o dyzelino palaipsniui didinti. Nuo 2024 metų jis didėtų iki 466 eurų, o nuo 2025 metų – iki 500 eurų už 1000 litrų.
Nors ministerija siūlo benzino akcizą palikti tokį patį, tačiau nuo 2025 metų būtų įvedama CO2 dedamoji, kuri nuosekliai augtų iki 2030 metų ir tokiu būdu pabrangintų tiek dyzelino, tiek benzino kaina. Remiantis Aplinkos ministerijos skaičiavimais, 2030 metais benzino kaina už litrą padidėtų 17 centų, o dyzelino – 30 centų.
Skelbiama, kad pokyčiai penkerių metų laikotarpiu leistų surinkti per 1 mlrd. eurų pajamų į valstybės biudžetą, be to, neįgyvendinus klimato tikslų, šaliai gali tekti susimokėti 700 mln. eurų.
