Nuo vasaros – svarbūs pasikeitimai daliai darbuotojų: teks tartis dėl algų, gali sumažėti suma į rankas

Nuo birželio neliks kompensacijų specifinėmis sąlygomis dirbantiems darbuotojams. Šiuo metu jiems gali būti mokamas neapmokestinamas priedas. Tad darbdaviams ir darbuotojams teks derėtis dėl naujų sutarčių ir galbūt didesnių atlyginimų. Pasak ekspertų, tai savo ruožtu augintų paslaugų ir prekių kainas.

Kokie pokyčiai suplanuoti?

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) komentuoja, kad nuo šių metų birželio 1 dienos Darbo kodekse (DK) panaikinama nuostata, reglamentavusi išlaidų kompensavimą darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu.

„Aptariami pakeitimai palies visus darbuotojus, kurie dirba tokio pobūdžio darbą, tai yra, ne tik vairuotojus‟, – paaiškina inspekcija.

Dėl kompensacijos šalys paprastai susitardavo rašytiniu susitarimu arba tokia nuostata buvo įvardinta darbo sutartyje. Inspekcija teigia, kad pasikeitus reglamentavimui darbo sutarties šalys galėtų taip pat abipusiu susitarimu pakeisti darbo sutarties sąlygas, numatydamos, jog kompensacija už tokio pobūdžio darbą nebus mokama.

„Kartu darbdavys, vadovaudamasis sąžiningumo bei šalių bendradarbiavimo principais, galėtų pasiūlyti darbuotojams didesnį darbo užmokestį, pakeičiant darbo sutartį DK 45 str. 1 dalies tvarka, tai yra, pateikus rašytinį pasiūlymą pakeisti darbuotojo būtinąją darbo sutarties sąlygą – darbo užmokestį bei darbuotojui išreiškus savo sutikimą‟, – komentuoja inspekcija.

Vis dėl to, darbo sutarties šalims nepriėjus prie abipusio susitarimo dėl kompensacijos, darbdavys, gerindamas darbuotojų padėtį, esą galėtų mokėti kompensaciją už padidėjusias išlaidas dirbant tokio pobūdžio darbą, tačiau ji būtų apmokestinama.

„Nepakeitus apibusiu sutarimu sąlygos dėl kompensacijos už padidėjusias išlaidas dirbant tokio pobūdžio darbą, ši kompensacija turėtų būti laikoma darbo užmokesčio dalimi bei apmokestinama priklausančiais mokesčiais‟, – pabrėžia VDI.

Aptariami pokyčiai reiškia, kad nuo vasaros Darbo kodekse apskritai nebelieka neapmokestinamų kompensacijų darbuotojams, nors dar išlieka komandiruotės metu mokami dienpinigiai, kurie nėra apmokestinami.

Primename, kad nuo 2022 metų lapkričio 1 dienos tebegalioja pereinamasis laikotarpis, kai neapmokestinamoji kompensacija yra ne didesnė nei 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydžio. Iki tol galiojo tvarka, kad kompensacija gali siekti iki 50 proc. bazinio atlyginimo. Nuo birželio, kaip minėta, kompensacijų nelieka.

Rekomenduoja pasiruošti naujai tvarkai

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) komentavo „Delfi“, kad jos turimais duomenimis, 2022 metais apie 6,8 tūkst. įmonių 113 tūkst. darbuotojų išmokėjo daugiau kaip 218 mln. eurų lauko priedų už kilnojamojo pobūdžio arba susijusį su kelionėms, važiavimu darbą.

Daugiausiai (50,0 proc.) jų išmokėta statybų sektoriuje (51,1 tūkst. darbuotojų išmokėta 109,2 mln. eurų), antroje vietoje (13,3 proc.) – transporto sektorius (14,5 tūkst. darbuotojų išmokėta 29,1 mln. eurų).

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) mano, kad įmonėms reikės įspėti darbuotojus, jog yra naikinamos kompensacijos darbui lauke, kilnojamam darbui.

„Net jei darbuotojas nesutinka su kompensacijos sumažinimu, darbdavys gali šią kompensaciją sumažinti iki 0 eurų vienašališkai, sudarant darbo sutarties pakeitimą, kuriame nebenumatomas kompensacijos mokėjimas ir yra pateikta informacija apie tai, kad nuo birželio 1 dienos darbuotojai
turės teikti prašymus ir rinkti dokumentus, jei norės, kad jiems būtų kompensuojamos patirtos išlaidos‟, – komentuoja asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, atkreipdama dėmesį į tai, kad keisdamas sutarties sąlygas darbdavys gali apeliuoti į reglamentavimo pasikeitimą (57-ą DK straipsnį).

Pasak jos, jei darbuotojas nori gauti kompensaciją dėl papildomų išlaidų, susijusių su kilnojamu darbu, jam reikės rinkti dokumentus, pateikti jų sąrašą, bei prašymą kompensuoti patirtas išlaidas.

Įmonė gali nusistatyti vidinę tvarką dėl tokių išlaidų kompensavimo, joje pateikdama detalius paaiškinimus, kokios sąnaudos yra tinkamos ir kaip yra vykdomas atsiskaitymas su darbuotoju dėl jo patirtų išlaidų.

„Jei įmonė norės mokėti dienpinigius už komandiruotes, bus reikalingi įsakymai ir dienpinigių skaičiavimai. Dėl šio dalyko padidės biurokratinės sąnaudos, kurios irgi didins paslaugų bei prekių savikainą‟, – „Delfi“ teigia D. Čibirienė.

Ji prognozuoja, kad buhalteriams išnyks vienas skaičiavimas dėl kompensacijų ir atsiras daugiau resursų reikalaujanti dienpinigių, komandiruočių bei kitų papildomų kompensuojamų išlaidų apskaita.

„Darbo padaugės, kas, ko gero, padidins mėnesines paslaugų kainas tais atvejais, kai kaina priklauso nuo išaugusių darbo apimčių. Jei bus panaikintos kompensacijos ir nebus galimybių kaip kitaip be algos išmokėti darbuotojui priedą, darbuotojai gaus mažesnes algas.

Galimas kitas variantas, kad darbdavys pakels darbo užmokestį arba kompensuos nuotolinio/kilnojamo darbo papildomos išlaidas pagal pateiktus dokumentus (kuro kvitai, transporto išlaidos, dienpinigiai, apgyvendinimo išlaidos ir pan.)‟, – komentuoja ekspertė.

Advokatų kontoros „ILAW LEXTAL‟ partneris, advokatas Mantas Mikalopas rekomenduoja darbdaviams tinkamai pasiruošti pokyčiams.

Anot jo, jeigu iki birželio 1 dienos kompensacijos už aukščiau nurodyto pobūdžio darbą galėjo būti mokamos ir nebuvo apmokestinamos, tai po birželio 1 dienos kompensacijų suma turėtų būti apmokestinama kaip su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios darbuotojo pajamos.

„Darbdavys atsidurs situacijoje, kai vienašališkai pakeisti darbo sutarties negali, tačiau, tęsdamas iki tol buvusią praktiką mokėti kompensacijas, nuo jų turės paskaičiuoti ir sumokėti mokesčius kaip nuo darbo užmokesčio. Tai, be abejo, išaugins sąnaudas.

Žinoma, verta paminėti, kad DK pakeitimai gali būti pagrindas siūlyti darbuotojui keisti darbo sutarties sąlygas (atsisakant kompensacijų), o pastarajam nesutikus, svarstyti apie darbuotojo atleidimą su įspėjimu ir išeitine išmoka (DK 57 str. 1 d. 3 p.)‟, – pranešime spaudai sakė jis.

Darbo kodekso 45 straipsnyje numatyta, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.

Vis dėlto darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka). Darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį. Atkreipiame dėmesį į kitas aplinkybes, kurias reikia turėti omenyje: įspėjimo terminus, išeitines išmokas, auginamus mažus vaikus.

D. Čibirienė: gali kilti kainos

D. Čibirienė prognozuoja, kad sprendimų iš verslo pusės gali būti įvairių: dalis darbdavių nedidins algų arba padidins tik ta suma, kuri buvo skiriama kilnojamo darbo kompensavimui, ir tokiu atveju darbuotojas į rankas gaus 39,5–42,5 proc. mažiau.

„Turėtų kilti kainos paslaugų ir darbų, kurių savikainoje buvo ir kilnojamo darbo kompensacijos. Nes bus siekiama išlaikyti tokią pačią algos į rankas sumą, kai darbuotojams per sudėtinga rinkti patirtas sąnaudas pagrindžiančius dokumentus‟, – mano LBAA prezidentė.

Pasak jos, dažniausiai tokie priedai yra mokami transporto (krovinių ir keleivių pervežimas), komunalininkų, statybų, elektros, dujų, vandentiekio ir kt. inžinerinės įrangos remonto, žemės ūkio, lauko darbų srityje dirbantiems darbuotojams.

„Tai darbai, kurie tikrai sudėtingi, kenksmingi, pavojingi sveikatai, o darbuojasi juose – gyventojai, kurių algos nėra prie didžiausių‟, – sako ji.

Anot pašnekovės, darbuotojo darbo užmokesčio priedas, mokamas vietoje kompensacijos, turėtų būti 65,29 proc. didesnis nei buvo kompensacija tam, kad darbuotojas gautų tokią pačią pinigų sumą į rankas.

Pavyzdžiui, 2023 metų balandį kompensacija yra 1000 eurų ir darbuotojas gaudavo į rankas 1000 eurų (nes neapmokestinama). 2023 metų birželį esą jau turėtų būti 1652,90 priedas, kad darbuotojas į rankas gautų 1000 eurų:

D. Čibirienė skaičiuoja su GPM ir „Sodros“ mokesčiais: 1652,90-1652,9x0,2-1652,90x0,195=1000 (kai netaikomas NPD). Taikant NPD ar turint papildomą kaupimą, procentas keisis ir atitinkamai keisis priedo suma, jei būtų siekiama išlaikyti tokią pačią pinigų sumą mokama darbuotojui į rankas .

„Toks pokytis, jei bus elgiamasi kaip tikėjosi jo rengėjai, – o tikėjosi, kad kompensacija pavirs į 65 proc. didesnį darbo užmokesčio priedą, – padidins paslaugų ir prekių savikainą ir sukels vidinę šalies infliaciją (didėja algos nedidėjant darbo efektyvumui).

Bus sukuriama ta pati vertė, bet jos sukūrimui bus patirtos ženkliai didesnės sąnaudos. Perkamoji galia mažės. Gali pabrangti komunalinės paslaugos, kurjerių, pristatymo, kelio remonto, remonto ir statybų darbai‟, – sako D. Čibirienė.

Kodėl daromi pakeitimai?

VDI aiškina, kad iki šiol galiojančios tvarkos tikslas buvo kompensuoti darbuotojų padidėjusias išlaidas, tačiau pastebima, jog kompensacijos yra mokamos ne tik darbuotojams, kurie dirba lauke ar važiuoja, tačiau ir kitiems. Pavyzdžiui, kompensacija mokama personalo specialistams, buhalteriams ir kitiems, kurių darbo funkcijos paprastai neatitinka DK nurodytų kriterijų.

„Toks kompensacijos mokėjimas, neatsižvelgiant į darbuotojo darbo pobūdį, atliekamas funkcijas ir jų atlikimo vietą, galimai susijęs siekiu išvengti mokesčių mokėjimo, kurie būtų mokami, jeigu išmokama suma būtų ne kompensacinio pobūdžio, o viena iš darbo užmokesčio dalių, nurodytų DK 139 str. 2 d.‟, – sakoma inspekcijos komentare.

Inspekcija priduria, kad kompensacijos mokėjimo paskirtis – kompensuoti darbuotojui padidėjusias išlaidas. Tačiau darbuotojui iš esmės atsilyginant kompensacijos būdu, jo padėtis pabloginama.

„Nukenčia darbuotojai, kadangi visa kompensacinė suma nėra laikoma draudžiamosiomis pajamomis, tad nuo tos sumos darbuotojams nesikaupia ir stažas senatvės pensijai gauti, ir darbuotojui susirgus nedarbingumo išmoka bus mažesnė, tai yra, netraukiant į skaičiavimą kompensacijos. O taip pat ir atostogų atveju – darbuotojo atostoginiai būtų skaičiuojami netraukiant kompensacijos‟, – aiškina inspekcija.

Mokesčių inspekcija yra skelbusi, kad, pavyzdžiui, patikrinus vieną transporto paslaugas teikiančią įmonę, nustatyta, jog ji 49 proc. atlyginimo siekiančius priedus mokėjo transporto vadybininkams, direktoriams, filialų, procesų vadovams ir kitiems administracijos darbuotojams, nors jų darbas nebuvo kilnojamojo pobūdžio ir niekaip nesusijęs su darbu lauko sąlygomis.

Įmonei teko išmokas priskirti apmokestinamoms darbo pajamoms ir papildomai apskaičiuoti, deklaruoti bei sumokėti beveik 99 tūkst. eurų mokesčių.

Kita įmonė, kuri apie 20 proc. pajamų gavo už pagamintus ir parduotus PVC ir medinius gaminius, – tai yra, dalis jos pajamų yra už darbus, kurie atliekami ne lauko sąlygomis, – mokėjo kompensacijas administracijos ir gamybos cecho darbuotojams. Dėl šių pažeidimų jai taip pat papildomai priskaičiuota beveik 20,4 tūkst. eurų mokėtinų mokesčių.

Įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte teigiama, jog minėtos kompensacijos dažniausiai mokamos statybos, karjerų sektoriuose ir lauko sąlygomis atliekamuose darbuose. Tam, kad šie sektoriai prisitaikytų prie kompensacijų panaikinimo, ir buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis.