Nelaimės dieną dirbo vienas
Linas (vardas pakeistas) norėjo užsidirbti, todėl prieš ketverius metus išvyko padirbėti vienoje Norvegijos įmonėje. Vyras dirbo vienoje žvejybos įmonėje, padėdavo prisišvartuoti laivams. Paprastai toks darbas atliekamas dviese, tačiau lemtingą 2019 m. gegužės 9 d. Linas dirbo vienas.
„Dirbau ant vandens platformos – pasitinku laivą, kuris atgabena krovinį, pvz., žuvį. Tą dieną dirbau vienas, nes kitas žmogus atostogavo ir turėjo grįžti tik kitą dieną. Darbe mums duodavo ilgas iki alkūnių pirštines, kairės rankos pirštinę prižnybo laivo virvė. Norint išjungti sistemą, mygtuką galima pasiekti tik su kaire ranka. Su dešine niekaip nepasiekiau, ir virvė mane susuko iki pat sprando, iškėlė į orą, kol praradau sąmonę.
Su sraigtasparniu nugabeno mane į ligoninę, operavo 9 valandas: nutraukti trys stuburo nervai, ranka veikia 10 proc., 6 minutės klinikinės mirties“, – pasakoja Linas.
Šokiravo nustatyta žala
Vyrui nustatytas 60 proc. invalidumas ir jau ketverius metus jis yra nedarbingas. Dėl šios nelaimės pašnekovas darbdavio nekaltina, tačiau iškilo problemų dėl gyvybės draudimo ir žalos apskaičiavimo.
„Kadangi esu emigrantas, tu niekam absoliučiai neįdomus, esi šiukšlė. Draudimas už mano gyvenimo žalą paskaičiavo 25 tūkst. eurų. Nesutikau su tuo ir nežadu to daryti. Gal tris paras nemiegojau, kol „suvirškinau“ tokią informaciją. Ekspertai įvertino, kad tikroji žala siekia apie 750 tūkst. eurų“, – tikina jis.
Be to, jis skaičiuoja, kad iki šiol jau yra patyręs apie 125 tūkst. eurų išlaidų reabilitacijai, vaistams, kelionėms tarp šalių ir t. t.
„Lietuvoje – kasdien po 6 val. reabilitacija. Jei ne ji, mano ranka būtų išvis nejudėjusi. Visam gyvenimui reikia šalia žmogaus, nes net pats negaliu užsirišti batų ar užsisegti marškinių“, – sako Linas.
Vyras nepateikė sutikimo dėl asmens duomenų tvarkymo, todėl draudimo bendrovė Norvegijoje negalėjo šios situacijos pakomentuoti.
Darbdavys sulaukė baudos
Norvegijos darbo inspekcija žino apie šį atvejį, todėl suteikė daugiau informacijos.
„Norvegijos darbo inspekcija atliko įvykio tyrimą ir įmonės patikrinimą. Darbdavys gavo policijos pareiškimą, valstybei turėjo sumokėti 150 tūkst. NOK (apie 12,86 tūkst. Eur), nes buvo pažeistas Norvegijos darbo aplinkos įstatymas. Kaip suprantu, sužalotas vyras gavo kompensaciją iš kitų šaltinių. Negalime išsamiau komentuoti šio įvykio, nes tai nepriklauso mūsų kompetencijai“, – pažymi Norvegijos darbo inspekcija.
„Tikimės, kad tokių nelaimingų atsitikimų daugiau nepasikartos. Laimė, kad šiam žmogui pavyko išgyventi. Neturime duomenų, ar turėjome daugiau tokių nelaimių“, – priduria atstovas.
Lietuvos Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipė dėmesį, kur kreiptis pagalbos, nutikus panašiems atvejams.
„Jeigu darbdavys registruotas Norvegijoje, tai jam ir taikoma tos šalies teisės norma. Tokiu atveju Lietuvos pilietis negali remtis Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu.
Užsienio įmonėse dirbantiems Lietuvos Respublikos piliečiams rekomenduojame kreiptis į LR diplomatinę atstovybę, konsulines įstaigas, kad jos suteiktų informaciją apie galimybę ginti savo teisinius interesus tokiais atvejais“, – teigia VDI.
Kaip nustatoma žala?
Advokatų kontoros „Ilaw Lextal“ partneris, darbo teisės ekspertas Vilius Mačiulaitis atkreipia dėmesį, kad paprastai nelaimingi atsitikimai darbe įvyksta dėl kelių esminių priežasčių: netinkamo darbo organizavimo, neatsargaus darbuotojo elgesio ir kartais – dėl susiklosčiusių aplinkybių, kai nei darbdavys, nei darbuotojas savo veiksmais ar susilaikymu nuo tam tikrų veiksmų niekaip negalėjo padaryti įtakos situacijai.
Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe atliekamas tyrimas, kurio metu nustatomos nelaimingo atsitikimo priežastys, kurios turi esminę reikšmę nustatant darbuotojui padarytos žalos dydį.
„Jeigu darbuotojas buvo kaltas dėl nelaimingo atsitikimo darbe – žalos dydis yra mažesnis arba teismas, sprendžiantis dėl žalos dydžio, gali spręsti, kad darbuotojas pats kaltas ir jokia kompensacija jam nepriklauso.
Jeigu kaltas darbdavys, situacija priešinga: kuo didesnis kaltės laipsnis nustatomas, tuo, tikėtina, didesnė kompensacija darbuotojui gali būti priteista“, – sako V. Mačiulaitis.
Kaip išvengti tokių situacijų?
Darbuotojams, kurie dirba užsienyje, pirmiausiai jis rekomenduoja pasidomėti draudimo sąlygomis toje valstybėje, kurioje jie dirba.
„Čia svarbu ne tik nelaimingų atsitikimų darbe draudimas, bet ir kitos rūšys – sveikatos draudimas, galbūt kažkokios kitos papildomos draudimo naudos. Tai yra svarbu dėl kelių priežasčių: pirma, reikėtų užsitikrinti, kad tokioje situacijoje bus nemokamai suteikta pirminė pagalba; antra, nors ir niekada nesitikima blogiausio – bent jau žinoti, kad įvykus blogai situacijai, bus užtikrinta tam tikra finansinė „pagalvė“, – komentuoja darbo teisės ekspertas.
Be kita ko, jis pabrėžia, kad vykstant į užsienį reikėtų būti tikriems, kad tai yra legalūs darbo santykiai: galioja bent minimalūs draudimai, tačiau pageidautina – ne mažesnio lygio nei dirbantiems vietiniams darbuotojams.
„Nedirbti sąlygomis, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, neignoruoti saugos darbe reikalavimų. Bėda, kad patys darbuotojai toleruoja nepriimtinas sąlygas, nes nori užsidirbti, kai gerai moka – nerūpi ir pan., tačiau kai įvyksta nelaimė – tuomet pradedame analizuoti situacijas, kalbame, kaip blogai – nesilaikyti reikalavimų, dažnu atveju darbdavys yra kaltas, kad nesudarė sąlygų.
Bet, kai įvyksta nelaimė, joje sudalyvauja ir darbdavys, kuris nesudarė sąlygų, ir darbuotojas, kuris tokias sąlygas toleravo, nes norėjo užsidirbti. Nelengva dilema, taigi taip ir rizika gali pasidalinti tarp darbo santykių šalių.
Nors nieko čia nepatarsime – bent jau ieškoti tvarių, atsakingų darbdavių, kurie, kaip rodo praktika, dažnu atveju, įvykus nelaimei su darbuotoju, turi draudimus, o ir patys ženkliai prisideda pagelbėti nukentėjusiam darbuotojui“, – pažymi V. Mačiulaitis.
Pataria kreiptis į teisininkus
Anot jo, šioje Lino situacijoje galioja aukščiau išvardyti patarimai: „Deja, dažnu atveju į juos nekreipiamas dėmesys, kadangi užsienyje dirbantys darbuotojai turi savų tikslų (uždirbti per trumpą laiką), jie patenka į svetimą aplinką (nežino teisinės aplinkos), yra tam tikra skuba – greičiau užsidirbti, vykti namo ir t. t.“
„Ilaw Lextal“ partneris atkreipia dėmesį, kad Norvegijoje dirbantis lietuvis teisiškai yra tokioje pačioje padėtyje kaip ir vietos gyventojas. Tai reiškia, kad gali naudotis visomis teisėmis ir reikalauti visų pareigų, kylančių iš darbo santykių.
„Kiek lengvai tai pavyksta – kitas klausimas, nes mūsų tautietis yra kitoje jurisdikcijoje, teisinės paslaugos gali kainuoti gerokai daugiau nei Lietuvoje, tam tikru barjeru gali būti ir kabos žinojimas. Patarimas kreiptis į teisininkus skamba banaliai, bet, ko gero, tai vienintelis efektyvus būdas rasti teisybę ar išsireikalauti atitinkamą kompensaciją“, – pažymi V. Mačiulaitis.
Sunku įvertinti neturtinę žalą
Žala nukentėjusiam darbuotojui atlyginama dviem aspektais: turtiniu ir neturtiniu.
„Turtinę žalą paprastai paskaičiuoti yra nelabai sudėtinga: vaistai, reabilitacija, būtinos kelionės, specialiosios priemonės ir t. t. Neturtinės žalos klausimas kur kas sudėtingesnis – kaip pinigais įvertinti skausmą? Teismų praktika yra nustačiusi tam tikras taisykles ir ribas, tačiau kiekvienu individualiu atveju galimos korekcijos/individualūs sprendimai.
Ar ekspertai gali įvertinti neturtinę žalą – abejotina, nebent yra teisinis reguliavimas, formulės ir t. t., kiekvienu atveju teismas vertina žalos dydį. Taigi – reikia kreiptis į teismą, kas nėra gera žinia nukentėjusiam žmogui, nes tai yra brangu. Didesnė kompensacija galima tik per teisnius procesus, nebent pavyktų įtikinti draudimo bendrovę, kas labai abejotina, procesai yra brangūs, todėl dažnai yra nepatrauklūs problemoms spręsti“, – komentuoja darbo teisės ekspertas.
