Gentvilas: pasiekti žaliuosius tikslus be akcizų didinimo – nerealu

Akcizų įstatymo pataisas, kurias Seimas pradės svarstyti antradienį, būtina priimti, nes kitaip Lietuva niekaip nesugebės pasiekti Europos Sąjungos nustatytų taršos mažinimo tikslų, teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Pasak jo, šiuo metu Lietuvos CO2 emisijos įsipareigojimus kasmet viršija 1,5 mln. tonų, todėl nesiėmus priemonių tektų mokėti milžiniškas baudas.

Kaip konferencijoje „Klimatui neutrali Lietuva: misija 2050” sakė S. Gentvilas, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas Lietuva, palyginti su 2025 m., iki 2030-ųjų turi sumažinti 30 proc., o iki 2050-ųjų – 100 procentų.

Pasak jo, Lietuvos emisijos su kiekvienu ekonomikoje sukurtu euru mažėja, tačiau tempas nėra pakankamas, kad atitiktų įsipareigojimus.

„Jei pažiūrėtume, kur mūsų ekonomikoje susidaro didžiausios emisijos, tai sektoriuose, kurie dalyvauja apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ATLPS), tai yra chemijos pramonė, naftos perdirbimas ir šilumos gamyba“, – teigė ministras.

Tačiau jis pažymėjo, kad nemažai iššūkių kelia ir tie sektoriai, kurie apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvauja, visų pirma tai – žemės ūkis bet transportas.

„Žvelgiant į 2030-uosius matyti, kad didžiausi iššūkiai mūsų laukia transporto sektoriuje, kuris yra labiausiai išaugęs, o jo emisijos turbūt sunkiausiai sumažinamos“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Jis skaičiavo, kad ATLPS nedalyvaujančių sektorių emisijas Lietuva iki 2030 m. turi sumažinti maždaug penktadaliu.

„Jei tie tikslai nebus pasiekti, tai už emisijų viršijimus turėsime mokėti iš bendro biudžeto. Didysis moralinis klausimas toks – ar šiandien mes žengiame žingsnį ir nustatome principą, kad moka teršėjas, ar, nepavykus, mokėsime iš bendro biudžeto visų mokesčių mokėtojų pinigais. Šiandieninis Akcizų įstatymo pakeitimo projektas brėžia principinę liniją, kad moka teršėjai, kurie naudoja iškastinį kurą“, – aiškino S. Gentvilas.

Pasak ministro, dabartinės Lietuvos pastangos mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas yra nepakankamos. Jei nieko nebus daroma, kiekvienais metais savo įsipareigojimus viršys maždaug pusantro milijono tonų CO2.

„Jeigu suplanuotos priemonės, įskaitant akcizų didinimą, bus įgyvendintos, šią tendenciją sugebėtume perlaužti ir 2027-2028 m. tikslus pasiektume“, – tikino ministras.

Jo teigimu, iki 2030 m. transporto sektoriaus emisijos turi būti sumažintos 44 proc., žemės ūkio – 18 proc., pramonės – 23 proc., atliekų tvarkymo – 65 proc., mažosios energetikos – 40 procentų. Anot ministro, tai reiškia, kad valstybė turės investuoti apie 4 mlrd. eurų, kurie viešuosiuose finansuose nėra užtikrinti, nepaisant ES fondų paramos.