Pasak finansų viceministro Mindaugo Liutvinsko, skaitmeninio euro idėjos vystymui pritaria ir Finansų ministerija.
„Šiuo metu iš tikrųjų vyksta tiriamasis etapas. Iš tikrųjų jis vyksta jau beveik du metus ir šių metų spalį turėtų pasibaigti. Tiriame įvairias dizaino savybes, naudas, kaip tai galėtų atrodyti ir panašiai. Taip pat vienas iš svarbių momentų – gegužę arba birželį laukiamas Europos Komisijos pasiūlymas dėl skaitmeninio euro. O spalį, besibaigiant tiriamajam euro sistemos etapui, valdančioji taryba turės priimti sprendimą ar eiti į kitą etapą ir vystyti skaitmeninį eurą“, – penktadienį Seimo Europos reikalų komitete aiškino A. Šostokaitė.
„Iš tikrųjų išleidimas priklauso nuo to, ar bus priimti reikalingi teisės aktai, kas gali užtrukti keletą metų. Tai dar kol kas projekto horizontas toks“, – pridūrė ji.
LB atstovė tikina, kad toks poreikis egzistuoja norint užtikrinti euro valiutos patikimumą bet kokiomis sąlygomis, kadangi šiuo metu dažnai naudojamos mokėjimų kortelės yra įgalinamos ne Europos institucijų.
„Taip siekiama didinti atsparumą. Valiuta turėtų būti patikima bet kokiomis sąlygomis, ne vien tik grynųjų pavidalu, bet ir skaitmeninėje erdvėje. Ir būtent skaitmeninis euras suteiktų papildomą techninę infrastruktūrą mokėjimams atlikti, kuri prisidėtų prie to, ką dabar jau turime. Ir tai padėtų užtikrinti Europos mokėjimų autonomiją. Nes dabar pagrindiniai atsiskaitymai yra mokėjimų kortelėmis, kurios yra valdomos ne Europoje“, – komentavo ji.
Taip pat, pasak jos, skaitmeninis euras gali turėti anonimiškumo naudą asmenims, nenorintiems, kad jų nedidelės vertės pirkinius būtų galima atsekti.
„Mažos vertės atsiskaitymas gali būti anonimiškas. Pavyzdžiui, gali persivesti į kortelę apie 100 eurų ir juos gali išleisti kaip nori ir niekas nemato. Mažos vertės atsiskaitymai, kurie rinkoje turi mažą riziką – bet gali nueiti ir nusipirkti, neatsekamas“, – teigė ji.
A. Šostokaitė pabrėžia, kad ES atsiradus skaitmeniniam eurui, vartotojų patirtys nepasikeistų. Visgi, jos teigimu, tokia priemonė sukurtų didesnes saugumo garantijas.
„Esminis skirtumas yra tame, kad tai yra alternatyva ir pasirinkimas. Mes galime turėti grynuosius, mes galime eiti į vieną ar kitą banką, tai čia tik būtų alternatyva pasirinkti centrinio banko priemonę. Bet tai nėra privatus subjektas, tad bus tam tikros papildomos stabilumo ir saugumo garantijos“, – tvirtino ji.
Ji paminėjo, kad skaitmeninio euro valiuta taip pat padėtų verslo sektoriui, kadangi skatintų inovacijas, bei sukurtų dar vieną atsiskaitymo priemonę, kurios pagalba jiems taptų patogesnė ir pigesnė.
„Tai būtų atvira platforma inovacijų vystymui. Tai yra tam tikra techninė infrastruktūra, kur bankai ar „fintech“ gali ateiti ir kurti papildomas paslaugas remiantis tų mokėjimų pagrindu“, – teigė LB atstovė.
„Tai būtų dar viena atsiskaitymo priemonė, kuri, kaip tikimės, kad būtų pigesnė“, – pridėjo ji
M. Liutvinskas: skaitmeninis euras turi potencialo skatinti inovacijas Lietuvoje ir Europoje
Finansų viceministras M. Liutvinskas įsitikinęs, kad skaitmeninis euras turi potencialo skatinti inovacijas mokėjimo ir finansų srityje. Jo teigimu, tokia sistema yra aktuali Lietuvos, kaip „fintech“ šalies, tikslams.
„Finansų ministerija ir Lietuva nuosekliai palaiko diskusijas dėl skaitmeninio euro. Laikomasi linijos, kad skaitmeninis euras turi potencialo skatinti inovacijas tiek mokėjimų srityje, finansų sistemoje ir platesnėje ekonomikoje. Tai dera ir su Lietuvos kaip „fintech“ šalies strategine laikysena ir kryptimi“, – komiteto posėdžio metu tvirtino M. Liutvinskas.
Pasak viceministro, skaitmeninis euras yra svarbus tiek norint užtikrinti centrinio banko sugebėjimą veikti vis modernesnėje ekonomikoje, tiek stiprinant tarptautinį euro vaidmenį.
„Jis leistų užtikrinti, kad centrinio banko sprendimai neatsiliktų nuo skaitmenizuojamos ekonomikos bei kintančių vartotojų preferencijų“, – teigė jis.
„Skaitmeninį eurą matome, ne tik kaip instrumentą tobulinti ir modernizuoti euro rinką, bet ir kaip priemonę stiprinti tarptautinį euro vaidmenį, tai yra svarbus elementas, kuris keliamas ir geopolitine prasme“, – pridūrė jis.
M. Liutvinskas taip pat paminėjo, kad skaitmeninis euras būtų naudingas norint užtikrinti, kad visoje Europoje būtų galima užtikrinti atsiskaitymą be grynųjų pinigų. Pasak jo, skaitmeninis euras, kurio aptarnavimo kainos būtų mažesnės, taip galėtų prisidėti prie skaitmenizacijos ir šešėlio mažinimo.
„Ypač svarbu, ne tik Lietuvoje, bet Europoje yra daug vietų, kur dėl nedidelių apyvartų nepriimamos kortelės, nes per brangūs yra administravimo mokesčiai. Tokią problemą galėtų spręsti skaitmeninis euras. Tai būtų svarbus žingsnis einant link ekonomikos skaitmenizavimo ir šešėlio mažinimo“, – tikino jis.
Pasak Lietuvos banko, net 114 šalių, kurios sudaro 95 proc. pasaulio BVP tiria centrinio banko skaitmeninės valiutos idėją. Tarp jų, 60 šalių yra pažengusios šioje temoje – ją vysto, daro technologinius eksperimentus arba jau yra paleidę skaitmenines valiutas. Centrinio banko skaitmeniniai pinigai jau veikia Kinijoje, Jamaikoje, Nigerijoje.
Net 68 proc. centrinių bankų, tikėtina, kad išleis tą mažmenine centrinio banko skaitmeninę valiutą trumpuoju ar vidutiniu laikotarpiu.
