„Mes čia dirbame jau dveji metai. Mūsų šeima restoranus valdo ir kituose miestuose“, – iškart prisėdus Ventės rage įsikūrusiame restorane sako ji.
Iki molo čia, vos keliasdešimt metrų, o ir paukščiai žieduojami visai šalia.
„Kartais būna, mums atneša parodyti kokį gražesnį“, – šypsosi ji.
Jei prisėdi stiklinėje terasoje – gali grožėtis ir vaizdu į marias, dar keletas staliukų – restorano viduje.
Lina pasakoja, kad jos šeima maitinimo versle nėra naujokai. Jie jau valdo keletą restoranų Vilkyčiuose, Priekulėje, o ji visada padėjusi tėvams verslauti.
„Buvo siūlymas restoraną atidaryti ir čia, vyko konkursas patalpoms. Nesitikėjau, kad laimėsiu, tačiau laimėjau.
Kai nuo mažumės augau tokioje aplinkoje, net neįsivaizduoju, ką kitką galėčiau dabar daryti“, – sako verslininkė.
Nors šiandien pastatas dailiai sutvarkytas, anksčiau jis atrodęs visai ne taip ir buvęs ūkinės paskirties.
„Čia buvo garažas, buvo žieduojami paukščiai. Buvo laikomos visokios iškamšos“, – sako ji.
Lina pati sutinka, kad į projektą ji nėrė gana drąsiai.
„Baimės nebuvo. Tėtis, atidaręs jau ne vieną restoraną, visada šalia, visada pataria. Žinoma, reikėjo nemažai piniginių lėšų, pardavėme vieną laivą ir čia susitvarkėme“, – teigia ji ir nors tikslios investicijų sumos neatskleidžia, sako, kad kalba ateitų apie šimtus tūkstančių.
Nors įsikurta buvo greitai, verslo pradžią apsunkino pandemija. Jis kurį laiką negalėjo dirbti dėl tuo metu taikytų veiklos apribojimų.
„Atsidarėme liepos mėnesį, kada buvo atlaisvinti reikalavimai veikti. Tuo metu labai sunku buvo rasti gerą virėją, nes nesinorėjo itin lietuviško maisto. Vizija buvo, kad čia atvykę klientai galėtų paskanauti daugiau žuvies patiekalų, kas būdinga šiam kraštui.
Galiausiai, virėją radome. O bendrai pas mus dabar dirba 3-4 darbuotojai ir jų užtenka“, – sako Lina.
Išskirti, kuris svečias restorane dažnesnis, lietuvis ar užsienietis – moteris dabar negali. Ji tikina, kad lietuvis ir esant dabartiniam kainų augimo tempui gali sau leisti nusipirkti ir brangesnį patiekalą.
„O jeigu kažkas neturi pakankamai karštam patiekalui, desertą vis tiek suvalgo pas mus. Bet dažnai atvyksta ir įvairios užsieniečių grupės, kurios keliauja į muziejų šalia, o pas mus ateina papietauti.
Būna, savaitgalį tenka ir luktelti vietos prisėsti“, – sako ji ir juokiasi, kad jei žiemą pūga, restoranas net neatsidaro, nes klientų vis tiek nebus.
„Galiausiai, viskas priklauso nuo oro. Dažniausiai prašome, kad klientai prieš atvykdami ne sezono metu paskambintų“,– sako ji ir užsimena, kad matyti, jog nemažai turistų dar neatvyksta ir dėl to, kad bijo karo, nenori keliauti į Lietuvą.
Restoranas – ne vienintelis šeimos verslas Ventės rage.
Jos pusbrolis Nerijus Anulis rūpinasi laivyba ir organizuoja gyventojų plukdymą laivu nuo Ventės rago iki Nidos ir atgal.
„Norisi čia pritraukti turistų ir atgabenti juos čia, į Ventės ragą, restoraną padaryti traukos tašku“, – sako Nerijus ir pastebi, kad restorane maistas kainuoja daug pigiau nei Nidoje sezono metu.
Vyras pasakoja laivą įsigijęs Norvegijoje.
„Čia vietovės seklios, reikėjo atitinkamo laivo. Jis – apie 50 vietų.
Šiai dienai iš viso turime du laivus. Vienas jų plaukioja po Nemuno deltą, o kitas – iš Ventės rago į Nidą ir atgal“, – teigia jis. Keleiviui bilietas į vieną pusę kainuoja 12 Eur.
Lina sako mananti, kad šis sezonas nebus prastas, nors žiema, anot jos, lengva nebuvo.
„Atrodo visiems ir mokesčius atideda, bet juos vis tiek reikėjo susimokėti“, – pastebi ji.
