Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad planai didinti akcizus iškastiniam kurui ir jį dar papildomai apmokestinti CO2 dedamąja koreliuoja su europiniais Lietuvos įsipareigojimais mažinti taršą.
„Dėl to mes paruošėme įstatymų paketą, kuris numato, kaip mūsų emisijos bus mažinamos iki 2030 m., kad nemokėtume baudų“, – laidoje „Iš esmės“ teigė S. Gentvilas.
Pasak jo, CO2 dedamoji nėra Lietuvos išradimas, toks mokestis iškastiniam kurui pasaulyje egzistuoja jau seniai. Pavyzdžiui, Švedijoje jis taikomas jau nuo 1991 metų.
„Akcizų paketas yra mūsų aplinkosaugos dalis. Valstybė iki 2030 m. numato investuoti apie 10 mlrd. eurų į transporto, energetikos, šilumos sektorių transformaciją, todėl turi turėti tam pajamų. Viena vertus, didesni akcizai daro spaudimą šiems sektoriams keistis, kita vertus, duoda pajamų, kad galėtume pinigus išdalyti renovacijai, saulės elektrinėms, netaršių autobusų pirkimui ir panašiai“, – sakė aplinkos ministras.
Jo teigimu, valstybė siekia, kad taršesnis dyzelinas bent jau mokestine prasme nebūtų pigesnis už benziną, todėl per artimiausius dvejus metus ketinama suvienodinti šioms degalų rūšims taikomus akcizus. Tačiau S. Gentvilas teigia, kad net ir tai padarius, dyzelinas degalinėse vis tiek turėtų kainuoti pigiau, nes mažesni šių degalų gamybos kaštai.
Pasirinktas netinkamas laikas
Tuo metu Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Algirdas Butkevičius laidoje teigė, kad mokesčių didinimui pasirinktas laikas yra netinkamas, kadangi ekonominė Lietuvos ir Europos situacija yra smarkiai neapibrėžta.
A. Butkevičius teigia, jog jo neįtikina argumentas, jog nepadidinę akcizo dyzelinui būsime priversti mokėti šimtamilijonines baudas. Anot jo, baudų galima būtų išvengti akcizus paliekant ramybėje, tačiau įvedant naujus ekologinius mokesčius, pavyzdžiui, apmokestinus senus ir taršius automobilius.
Visgi S. Gentvilas teigė, kad nebegalima kalbėti apie tai, kad mokesčių didinimui yra nepalankus metas, nes Lietuva vėluoja vykdyti įsipareigojimus mažinti taršą, o 2025 m. CO2 emisijos bus viršytos maždaug 700 tonų. Tai reiškia, kad Lietuvai grės maždaug 400 mln. eurų bauda iš Europos Komisijos.
„Klausimas, kas turėtų mokėti – tie, kurie naudoja iškastinį kurą, ar visi šalies piliečiai iš bendro biudžeto. Bendras aplinkosauginis principas sako, kad mokėti turėtų teršėjas“, – kalbėjo ministras.
Laidoje taip pat dalyvavęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Saugirdas Pukalskas teigė, kad tradicinių iškastinių degalai neišvengiamai turi būti stumiami iš vartojimo, tačiau kartu turi būti pateikiamos ir alternatyvos, o tai vyksta per lėtai.
„Jei staiga labai daug žmonių išsigąstų didinamų akcizų ir imtų ieškoti alternatyvaus transporto, tai gamintojai nespės pristatyti tiek elektromobilių. Dar tai gali būti vandeniliniai automobiliai, bet toks kol kas Lietuvoje yra registruotas tik vienas, nes apskritai nėra vandenilio užpildymo infrastruktūros. Todėl norint išnaikinti tradicinius automobilius, lygiagrečiai turi būti kuriama alternatyvi infrastruktūra“, – sakė S. Pukalskas.
Tačiau S. Gentvilas argumentavo, kad niekas nekalba apie drastiškus pokyčius, kadangi akcizai didės palaipsniui, o dyzelinas Lietuvoje ir taip yra pigiausias tarp visų aplinkinių valstybių.
Iš akcizų surenkamas dešimtadalis biudžeto
Laidoje „Iš esmės“ prakalbus apie tai, kad įvairios energetinės alternatyvos yra prieinamesnės turtingesniam visuomenės sluoksniui, todėl akcizų kėlimas gali didinti socialinę atskirtį, S. Gentvilas teigė, kad valstybė dosniai remia tiek pastatų renovacijos projektus, tiek saulės elektrinių įrengimą. Pasak ministro, sunkiau tik transporto srityje, kadangi elektromobiliai kainuoja daug, net ir įskaičiavus valstybės siūlomą subsidiją.
„Tačiau transporte nėra daroma nieko drastiško. Tie akcizų didinimai atitinka Baltijos šalių lygmenį, nes latviai ir estai šiuo metu taiko didesnius akcizus“, – teigė S. Gentvilas.
Pasak jo, Lietuvoje kasmet parduodama apie 2 mlrd. litrų dyzelino ir 400 mln. litrų benzino, o visas pasaulis eina tų litrų mažinimo linkme. Todėl S. Gentvilo teigimu, valstybė yra suinteresuota prekybą mažinti, o ne didinti vien tam, kad būtų surinkta daugiau mokesčių. Tad nieko blogo nenutiks, jei, pavyzdžiui, dyzeliną sunkiasvoriam transportui verslas pirks ne Lietuvoje, o Lenkijoje.
„Visas pasaulis eina tų litrų mažinimo link, kad būtų suvartota mažiau iškastinio kuro ir paskleista mažiau CO2. Jūs darote loginę klaidą, sakydamas, kad prekybą norime didinti. Mes suinteresuoti prekybos mažinimu, mūsų technikos efektyvumo didinimu ir mūsų žaliąja transformacija“, – kalbėjo S. Gentvilas, atsakydamas į A. Butkevičiaus repliką, kad padidinusi akcizus Lietuva jų surinks net mažiau, nes daug degalų lietuviai ims pirkti Lenkijoje.
Tokiam požiūriui pritarė ir S. Pukalskas. Pasak mokslininko, reikia pažymėti ir tai, kad daugėja sunkiasvorio transporto, kuris yra varomas alternatyviais degalais, pavyzdžiui, gamtinėmis dujomis.
Tačiau A. Butkevčius teigė, jog reikia suprasti, kad Lietuva yra tranzitinė valstybė, per kurią vilkikai vis tiek važiuos, todėl geriau, kad mokesčiai už degalus atitektų mūsų šaliai, o ne kaimynėms.
S. Gentvilas pripažino, kad akcizai sudaro apie 11 proc. Lietuvos biudžeto, o tai yra daug, tačiau rizikos, kurios kyla dėl europinių įsipareigojimų nevykdymo, taip pat turi būti įvertinamos.
„Transporto sektoriaus emisijos per pastaruosius 15 metų išaugo perpus, o emisijos yra skaičiuojamos pagal tai, kiek kuro Lietuvoje yra užsipilama. Aš sutinku su argumentais, kad esame tranzitinė šalis, bet tas emisijas reikia sumažinti“, – kalbėjo aplinkos ministras.
Pasak S. Gentvilo, tokią akcizų politiką, kokią Seimui yra pateikusi ministerija, rekomenduoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas ir kitos tarptautinės institucijos.
Jis taip pat sakė manantis, kad didesnis iškastinio kuro apmokestinimas paspartins investicijas į atsinaujinančią energiją, o tai reikš naujas darbo vietas. Be to, S. Gentvilas pažymėjo, kad didžiausią infliacijos šuolį pernai patyrė būtent tos šalys, kurios didžiąją dalį energijos importuoja.
