Į Delfi redakciją kreipėsi vilnietis Arturas, prieš keletą mėnesių pradėjęs dirbti prekybos mobiliaisiais telefonais bendrovės „Mobili linija“ salone, įsikūrusiame „Europos“ prekybos centre.
Tačiau bandomojo laikotarpio Arturas taip ir neišdirbo. Likus kelioms dienoms iki jo pabaigos gavo įspėjimą apie atleidimą iš darbo. Jis pats tikina, kad darbdavys su juo nusprendė atsisveikinti dėl esą per dažno vaikščiojimo į tualetą.
„Nespėjau išdirbti bandomojo laikotarpio, nes nuolat buvau psichologiškai persekiojamas dėl to, kad vaikštau į tualetą“, – teigia Arturas.
Jis pripažįsta, kad tuo metu, kai išeidavo, salono durys būdavo užrakinamos, kadangi jame nuolat dirba po vieną darbuotoją. Tačiau vilnietis yra įsitikinęs, kad eiti į tualetą tada, kada reikia ir kiek reikia, yra jo teisė.
„Kiekvieno žmogaus poreikiai yra individualūs. Vienam gal per dieną į tualetą reikia 10, man gal reikia 20 kartų. Bet tai yra mano asmeninis reikalas“, – sako pašnekovas.
Tuo metu „Mobilios linijos“ savininkas ir vadovas Edas Pangonis situaciją vaizduoja kitomis spalvomis. Pasak jo, dėl nuėjimo į tualetą niekas nepriekaištautų, tačiau buvęs darbuotojas tuo naudojosi kaip pretekstu išeiti nežinia kur ir ilgam laikui palikti savo darbo vietą.
„Jo vienas išėjimas užtrukdavo ir dvi valandas. Ką tiek laiko reikia veikti tualete? Mes esame pardavimų įmonė, negalime laikyti salono nuolat uždaryto“, – aiškina E. Pangonis.
„Mobilios linijos“ vadovas apie situaciją nedaugžodžiauja, tačiau teigia, kad buvusiam darbuotojui turėjo ir daugiau priekaištų dėl nuolatinio vėlavimo į darbą, aplaidaus pareigų atlikimo, išėjimo namo anksčiau nei leidžia salono darbo valandos ir panašiai.
Vaikščioti į tualetą nedraudžiama
Arturas dėl atleidimo kreipėsi Valstybinę darbo inspekciją (VDI), jo pretenziją šiuo metu nagrinėja Darbo ginčų komisija. Sprendimas kol kas nėra priimtas, o VDI Delfi nurodo, kad panašaus pobūdžio skundų anksčiau nebuvo gauta.
Visgi VDI pažymi, kad Darbo kodekse yra reglamentuoti tam tikri laikotarpiai, per kuriuos darbuotojas savo funkcijų neatlieka, tačiau jie turi būti įskaitomi į darbo valandas.
„Pavyzdžiui, į darbo laiką bet kuriuo atveju įtraukiamos fiziologinės pertraukos, kurios darbuotojui suteikiamos pagal poreikį. Tai reiškia, kad teisę į šias pertraukas turi kiekvienas darbuotojas, kad ir kokia būtų jo darbo sutarties rūšis ar darbo pobūdis. Darbdavys neturi teisės šių pertraukų nesuteikti (jas riboti), reikalauti jų metu darbuotojui vykdyti su darbo funkcijomis susijusius veiksmus ir atitinkamai taikyti atsakomybę už darbo pareigų pažeidimus“, – nurodo VDI.
Inspekcija atkreipia dėmesį, kad atsakomybė už darbo pareigų pažeidimus gali kilti tik tada, kai darbuotojas padaro darbo pareigų pažeidimą laikotarpiu, kai privalo dirbti jam pavestą darbą ar vykdyti kitus darbdavio nurodymus, ir negali būti taikoma už fiziologinių pertraukų laikotarpius, kai darbuotojas realiai savo darbo funkcijų tuo metu neatlieka (išskyrus atvejus, jei tuo metu buvo daromas pareigų pažeidimas).
VDI taip pat pažymi, kad Darbo kodekso nuostatos neįtvirtina konkretaus darbo sutarties pasibaigimo pagrindo dėl priežasčių, kai darbuotojas, pavyzdžiui, piktnaudžiauja tam tikrais darbo laikotarpiais, per kuriuos savo darbo funkcijų jis nevykdo, bet tie laikotarpiai įskaitomi į darbo laiką ir už juos mokamas darbo užmokestis.
„Tačiau Darbo kodeksas imperatyviai numato, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise“, – reziumuoja VDI.
