„Lietuvos banko vertinimu, įtakos finansiniam stabilumui Lietuvoje toks įnašas neturėtų, nes būtų nukreiptas tik į tas išskirtines galimybes ir išskirtinai susiformavusį pelną, kuris yra labiau sukritusių aplinkybių rezultatas, negu verslo investicinių sprendimų pasekmė. Tokiu atveju, Lietuvos banko vertinimu, finansiniam stabilumui poveikio nebūtų, tai toks sprendimas yra galimas ir reikalingas”, – antradienį Seime žurnalistams teigė G. Skaistė, pažymėjusi, kad planuojama gauti suma iš solidarumo įnašo dar gali kisti, jeigu LB prielaidos nepasitvirtintų.
Ministrė taip pat tikino, kad Europos Centrinio Banko (ECB) išsakyta neigiama pozicija dėl bankų solidarumo įnašo buvo pateikta atsižvelgiant į pirminį įstatymo projektą, kuris buvo pakoreguotas.
„Iš esmės, į daugelį pastabų, kurios yra išsakytos ECB pozicijoje yra atsižvelgta, buvo pakoreguota ir bazė, nuo kurios renkamas solidarumo įnašas. Taip pat buvo sutarta, kad naujos paskolos nėra įtraukiamos į įnašo apmokestinamąją bazę ir tuo pačiu kiti sprendimai, kurie leidžia eliminuoti tas rizikas, kurios buvo identifikuotos ECB rašte. Į daugelį pastabų yra atsižvelgta“, – aiškino konservatorė.
G. Skaistė mano, kad pasirinktas sprendimas dėl įnašo yra teisėtas ir teisingas. Taip pat, ji tikisi ir opozicinių jėgų palaikymo šiam bei kitiems mokestiniams pakeitimams.
„Norisi tikėti, kad mokestiniai pakeitimai galėtų sulaukti platesnio palaikymo, nes tęstinumas yra labai svarbu mokestinėje politikoje”, – akcentavo ji.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimo plenarinio posėdžio metu bus pateiktas Finansų ministerijos siūlomas laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymo projektas.
Įstatymo projektu norima nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, taikomo dėl valstybės paramos priemonių ekonomikai skatinti taikymo, infliacijos ir pasikeitusios pinigų politikos krypties, susiformavus nelauktam reikšmingam finansiniam rezultatui, dydį, gautų lėšų panaudojimo tikslą, laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką.
Taip pat siūloma, kad įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.
Palaikymą bankų solidarumo įnašui yra išreiškusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, tačiau valdančiosios partijos, Liberalų sąjūdžio atstovai vieningai tvirtina, kad tokiam įstatymo projektui nepritars.
Iniciatoriai tvirtina, kad dėl išskirtinių aplinkybių, nulemtų pasikeitusios geopolitinės situacijos Rusijos Federacijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus karą Ukrainoje, siekiant spartesnio NATO sąjungininkų gynybinių pajėgų dislokavimo Lietuvoje, ženkliai padidėjo poreikis finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus.
Prognozuojama, kad įgyvendinus įstatymus pagal tikėtiną scenarijų 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
Laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.
