„(Pozicija – ELTA) Skeptiška, susilaikysime. Yra keletas problemų su šiuo projektu. Pirmas dalykas, tai nėra aiškumo ar neatsiguls ant bankų klientų pečių našta, kuri papildomai yra šiems rinkos žaidėjams uždedama. Antras dalykas, Lietuvoje yra tikrai maža bankų konkurencija ir dėl to iš dalies kartais yra ne tokios palankios sąlygos Lietuvos žmonėms naudotis bankais. Mažai konkurencijos, didelė koncentracija, norime įsileisti daugiau rinkos žaidėjų, tai ta investicinė aplinka turi būti stabilesnė“, – antradienį Seime žurnalistams teigė A. Armonaitė.
„Visai neseniai 20 proc. pelno mokestis tik išskirtinai bankams pritaikytas, dabar šis solidarumo įnašas neprisideda prie jurisdikcijos stabilumo, o stabilumas yra pagrindinis argumentas investuotojams ateiti“, – pažymėjo ji.
Politikė akcentavo, kad blogai yra ir tai, jog įnašą planuojama taikyti atbuline data ir tai kelia klausimų dėl teisėkūros.
„Suprantu, kad bus atbuline data taikomas šis įnašas. Jeigu Seimas priimtų, nuo sausio 1 d. (kitų metų – ELTA) įsigalioja, bet už 2023 metus, tai yra klausimų dėl teisėkūros. Manau, kad galime geriau. Dėl šių pagrindinių argumentų ir nepalaikysime“, – tikino „laisvietė“.
A. Armonaitė aiškino, kad yra ir kitų būdų, kaip galima kalbantis su bankais kviesti juos būti labiau solidariais.
„(Galima – ELTA) kviesti juos persvarstyti maržų politiką Lietuvos klientų atžvilgiu. Šie konkrečiai pinigai, jeigu Seimas pritartų tokiam mokesčiui, vienintelė gynybos infrastruktūra yra pateisinama, kaip ta sritis, kurią galima finansuoti“, – sakė Laisvės partijos pirmininkė.
Liberalų sąjūdžio frakcija taip pat nepalaikys
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtina, kad Liberalų sąjūdžio frakcija planuoja nepalaikyti ketvirtadienį parlamente teikiamo bankų solidarumo įnašo. Pasak jos, liberalams nepriimtina, kada sektorius, kuriam „pernelyg sekasi“, yra apmokestinimas.
„Frakcijoje apsitarėme, kad planuojame nepalaikyti bankų solidarumo mokesčio. Jau esu sakiusi viešai ir ne kartą, kad pats principas liberalams nėra priimtinas, kuomet valstybė apsisprendžia, pasirenka kuriam sektoriui sekasi, valstybės nuomone, pernelyg sėkmingai ir apmokestina jį“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Manytume, ir aš manau, kad toks principas nėra teisingas, todėl palaikyti šio bankų solidarumo mokesčio neplanuojame, nepaisant to, kad pripažįstame, jog tikslas finansuoti gynybos infrastruktūrą yra labai kilnus ir vertas“, – sakė ji.
Šimonytė: bankų solidarumo įnašo priėmimas jau šioks toks ir moralės klausimas
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad bankų solidarumo įnašo įstatymo projektas turi būti priimtas, nes tai jau tapę ir „šiokiu tokiu moralės klausimu“. Tuo tarpu kalbėdama apie mokesčiui oponuojančių politikų argumentus, ji tikino, kad Lietuvoje mokesčių klausimais lengva būti liberalu ir sakyti, jog jų nereikia.
„Mokesčiai Lietuvoje yra toks žavingas klausimas, kad yra labai lengva būti liberalu ir pasakyti, jog mokesčių nereikia. Tačiau tada, kai ateina klausimas dėl biudžeto rengimo ir papildomų lėšų skyrimo, tada dauguma žmonių virsta socialdemokratais ir žino, kam galima skirti papildomų lėšų ir kiek. Šitaip pinigai neatsiranda“, – antradienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.
„Yra populiaru pasisakyti prieš mokesčius, turbūt žmonėms taip atrodo, tokia jų politinė nuostata, aš negaliu ant jų dėl to pykti”, – sakė ji.
Politikė pažymėjo, kad ekonominės priemonės, dėl kurių ši įmoka yra siūloma yra labai rimtos – dėl Europos Centrinio Banko (ECB) labai greitai pasikeitusios pinigų politikos, komerciniai bankai, anot jos, gavo daug papildomų pajamų.
„Nėra nei pajamos iš efektyvesnės veiklos, nei iš platesnio masto veiklos, tai yra tiesiog renta, ekonominiais terminais kalbant – kai nieko pernelyg daryti nereikia, o pinigai patys pas tave ateina, todėl, kad praktiškai visas tavo paskolų portfelis yra kintamomis palūkanomis, nes tau nereikia eiti į rinką, nes tu turi likvidumo perteklių”, – aiškino Vyriausybės vadovė.
„Šis efektas amžinai nesitęs, bet mūsų supratimu, tai jau šioks toks ir moralės klausimas”, – tvirtino ji.
I. Šimonytė taip pat akcentavo, kad bankų solidarumo įnašas bus skiriamas krašto apsaugos infrastruktūrai kaip universaliai gėrybei, nes Lietuvai reikia mokėti „papildomą premiją“ už nekokią kaimynystę.
„Investicijos į krašto apsaugą yra geriausia investicija, kuria riziką galime mažinti (...). Jei Seimas siūlymui nepritars, man bus labai gaila, vadinasi valstybė tiems patiems tikslams turės pasiskolinti pinigus už 4,5 proc. ir mokesčių mokėtojai iš to pralaimės palūkanomis”, – tikino konservatorė.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimo plenarinio posėdžio metu bus pateiktas Finansų ministerijos siūlomas laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymo projektas.
Įstatymo projektu norima nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, taikomo dėl valstybės paramos priemonių ekonomikai skatinti taikymo, infliacijos ir pasikeitusios pinigų politikos krypties, susiformavus nelauktam reikšmingam finansiniam rezultatui, dydį, gautų lėšų panaudojimo tikslą, laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką.
Taip pat siūloma, kad įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.
Palaikymą bankų solidarumo įnašui yra išreiškusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, tačiau valdančiosios partijos, Liberalų sąjūdžio atstovai vieningai tvirtina, kad tokiam įstatymo projektui nepritars.
Iniciatoriai tvirtina, kad dėl išskirtinių aplinkybių, nulemtų pasikeitusios geopolitinės situacijos Rusijos Federacijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus karą Ukrainoje, siekiant spartesnio NATO sąjungininkų gynybinių pajėgų dislokavimo Lietuvoje, ženkliai padidėjo poreikis finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus.
Prognozuojama, kad įgyvendinus įstatymus pagal tikėtiną scenarijų 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
Laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.
