„Mokesčiai Lietuvoje yra toks žavingas klausimas, kad yra labai lengva būti liberalu ir pasakyti, jog mokesčių nereikia. Tačiau tada, kai ateina klausimas dėl biudžeto rengimo ir papildomų lėšų skyrimo, tada dauguma žmonių virsta socialdemokratais ir žino, kam galima skirti papildomų lėšų ir kiek. Šitaip pinigai neatsiranda“, – antradienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.
„Yra populiaru pasisakyti prieš mokesčius, turbūt žmonėms taip atrodo, tokia jų politinė nuostata, aš negaliu ant jų dėl to pykti”, – sakė ji.
Politikė pažymėjo, kad ekonominės priemonės, dėl kurių ši įmoka yra siūloma yra labai rimtos – dėl Europos Centrinio Banko (ECB) labai greitai pasikeitusios pinigų politikos, komerciniai bankai, anot jos, gavo daug papildomų pajamų.
„Nėra nei pajamos iš efektyvesnės veiklos, nei iš platesnio masto veiklos, tai yra tiesiog renta, ekonominiais terminais kalbant – kai nieko pernelyg daryti nereikia, o pinigai patys pas tave ateina, todėl, kad praktiškai visas tavo paskolų portfelis yra kintamomis palūkanomis, nes tau nereikia eiti į rinką, nes tu turi likvidumo perteklių”, – aiškino Vyriausybės vadovė.
„Šis efektas amžinai nesitęs, bet mūsų supratimu, tai jau šioks toks ir moralės klausimas”, – tvirtino ji.
I. Šimonytė taip pat akcentavo, kad bankų solidarumo įnašas bus skiriamas krašto apsaugos infrastruktūrai kaip universaliai gėrybei, nes Lietuvai reikia mokėti „papildomą premiją“ už nekokią kaimynystę.
„Investicijos į krašto apsaugą yra geriausia investicija, kuria riziką galime mažinti (...). Jei Seimas siūlymui nepritars, man bus labai gaila, vadinasi valstybė tiems patiems tikslams turės pasiskolinti pinigus už 4,5 proc. ir mokesčių mokėtojai iš to pralaimės palūkanomis”, – tikino konservatorė.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimo plenarinio posėdžio metu bus pateiktas Finansų ministerijos siūlomas laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymo projektas.
Įstatymo projektu norima nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, taikomo dėl valstybės paramos priemonių ekonomikai skatinti taikymo, infliacijos ir pasikeitusios pinigų politikos krypties, susiformavus nelauktam reikšmingam finansiniam rezultatui, dydį, gautų lėšų panaudojimo tikslą, laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką.
Taip pat siūloma, kad įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.
Palaikymą bankų solidarumo įnašui yra išreiškusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, tačiau valdančiosios partijos, Liberalų sąjūdžio atstovai vieningai tvirtina, kad tokiam įstatymo projektui nepritars.
Iniciatoriai tvirtina, kad dėl išskirtinių aplinkybių, nulemtų pasikeitusios geopolitinės situacijos Rusijos Federacijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus karą Ukrainoje, siekiant spartesnio NATO sąjungininkų gynybinių pajėgų dislokavimo Lietuvoje, ženkliai padidėjo poreikis finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus.
Prognozuojama, kad įgyvendinus įstatymus pagal tikėtiną scenarijų 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
Laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.
