KRK siūlo įstatymą tobulinti pagrindiniam Ekonomikos komitetui pagal Vyriausybės pasiūlymus.

20 Seimo narių dar 2021 m. pasiūlė leisti naminę degtinę ir kitus silpnesnius nei 65 laipsniai tradicinius alkoholinius gėrimus ruošti, laikyti ir parduoti Lietuvos ūkininkų registre registruotiems ūkininkams, kurie užsiima kaimo turizmu ir yra sertifikuoti tradiciniai amatininkai. Gaminti būtų leidžiama iki 1 tūkst. litrų kasmet.

Vyriausybė projektui pritarė, tačiau pasiūlė jį papildyti nuostata, pagal kurią parduoti naminį alkoholį būtų leidžiama tik ūkininkui priklausančioje kaimo turizmo sodyboje ir tik galutiniam vartotojui. Be to, Ministrų kabinetas ragina įpareigoti ūkininkus tikrinti gaminamų gėrimų kokybę ir saugą laboratorijose.

Kartu atkreipiamas dėmesys, kad siekiant suteikti teisę ūkininkams prekiauti gaminamais gėrimais, būtina patikslinti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką.

Vienas projekto iniciatorių, KRK narys Juozas Baublys teigė, kad „eilę metų“ svarstomo įstatymo nepriėmus, po kiek laiko gali nebelikti norinčių gaminti tradicinius alkoholinius gėrimus.

Pasak jo, vadinamoji naminukė yra „labiau vaistas, nei nuodas“, o verslui tradicinių gėrimų gamintojai konkurencijos nesukels, be to, tai leidžiama daugelyje kitų valstybių.

„Tikrai bus kontrolė, bus viskas padaryta, kas reikia. Tobulinti visada galima, bet nestabdykime šio proceso“, – sakė J. Baublys.

KRK narys Sergėjus Jovaiša, pažymėjo, jog prekyba naminiu alkoholiu vyksta ir vyks neteisėtai.
„Šitas procesas Lietuvoje „pakrūminis“, slaptas vyksta ir, manau, vyks. Aišku būtų gražu kažkaip žmogiškai jį įteisinti ir pabaigti su tomis spekuliacijomis ir gaudynėmis“, – kalbėjo S. Jovaiša.

Vis tik balsavimo metu susilaikęs parlamentaras abejojo, kaip ši prekyba būtų reglamentuojama.
„Kaip tos kaimo turizmo sodybos būtų traktuojamos – ar kaip restoranai, ar kaip kavinės, ar kaip parduotuvės... Tada įsigaliotų ir 22 val. draudimas, (...) kaip matysime pardavimo procesą – per kasos aparatus, ar „iš po stalo“, – svarstė S. Jovaiša.

Verslo atstovų pasiūlymams nepritarta

Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorius Mantas Zakarka kalbėjo, kad priėmus teisės aktą liktų reguliavimo neatitikimų ir iškraipymų. Pasak jo, šiuo metu leidžiama naminio alaus ir vyno gamyba galima tik savo reikmėms, tačiau ne prekybai.

„Šiuo projektu yra siūloma leisti ir parduoti – iš esmės bet kam, tikrai nebūtinai tik sodybos svečiams, bent jau taip, kaip surašyta įstatymo projekte. Mums yra tiesiog baisu, kokias tai pasekmes turės kaimiškose vietovėse“, – KRK nariams sakė M. Zakarka.

Jis asociacijos vardu pasiūlė projektą grąžinti tobulinti ir inicijuoti darbo grupę, kurioje būtų parengti „korektiški projektai“, taip pat – atlikti poveikio sveikatai ir teisinei aplinkai vertinimus.

„Šiuo projektu reglamentuojami santykiai ir dalykai, kurie niekada nebuvo reglamentuoti. Čia norėtųsi, kad visi argumentai ir analizė, o tada priimtas logiškas sprendimas“, – teigė lobistas.

Lietuvos verslo konfederacijos direktorė Ineta Rizgelė teigė, kad pakeitimais būtų įteisintos „išskirtinės, privilegijuotos sąlygos“ ūkininkams, kurie užsiima kaimo turizmu.

„Šios sąlygos ūkininkus išskirtų iš kitų asmenų, tiek fizinių, tiek juridinių, kurie jau dabar ar ateityje planuotų užsiimti šita veikla“, – kalbėjo I. Rizgelė.

„Dabartinis reguliavimas yra pakankamas, nereikėtų iškreipti reguliacinės aplinkos vienai grupei, suteikiant jai palankesnes sąlygas“, – tęsė ji.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus vadovas Marijus Kaktys nepagrįstomis vadino verslo atstovų baimes, esą priėmus pakeitimus būtų iškraipoma konkurencija. Pasak jo, gaminti alkoholį galės nedaug kaimo turizmo sodybų, kadangi tam reikia specialios įrangos ir žinių.

„Lietuvoje alkoholio gamintojai tokie monstrai, gamina gana neblogą alkoholį. Nebijokite, niekas jūsų nekonkuruos, tonų alkoholio nepagaminsime“, – teigė M. Kaktys.

M. Zakarkos pasiūlymams KRK nariai nepritarė.

Institucijos prašo aiškesnio reglamentavimo

Policijos departamento atstovas Kęstutis Stelmokas taip pat pažymėjo, kad gėrimų gamybos reglamentavimas turi būti aiškesnis. Anot jo, Vyriausybės išvadoje nėra aiškiai apibrėžta, ar neteisėtos gamybos atveju ūkininkui būtų taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.

„Mums įstatyme reikia labai aiškių kontrolės mechanizmų (...) dėl atsakomybės taikymo“, – akcentavo K. Stelmokas.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento laikinoji vadovė Gražina Belian kalbėjo, kad būtina apsispręsti, kaip prekyba naminiu alkoholiu bus licencijuojama.

„Kokia prekyba bus vykdoma – mažmeninė ar viešasis maitinimas. Jei mažmeninė prekyba ar viešasis maitinimas bus reikalinga dar viena licencija. Jei kalbame apie tiesiog mažmeninę prekybą, atitinkamai įsigalios visi reikalavimai ir dėl laiko ribojimo“, – teigė G. Belian.

Ji pridūrė, jog departamentas projekte pasigedo priežiūros mechanizmo: „kokia institucija už ką bus atsakinga, pačios atsakomybės reglamentavimo“.

Komitetas taip pat nepritarė Laisvės partijos parlamentarės Monikos Ošmianskienės pasiūlymui naminio alkoholio gamybą leisti tik toms kaimo turizmo sodyboms, kurios pritaikytos neįgaliesiems.

„Šiai dienai rasti kaimo turizmo sodybą pritaikytą žmonėms su negalia yra praktiškai neįmanoma“, – sakė ji.

KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis ir komiteto nariai Kęstutis Mažeika ir J. Baublys pabrėžė, kad M. Ošmianskienės įvardyta problema egzistuoja, tačiau turėtų būti svarstoma ne su naminio alkoholio įteisinimo projektu.

Lietuvoje yra 300 sertifikuotų tautinio paveldo maisto produktų gamintojų, iš jų ūkininkų – apie 70.